„Kur skaičiuojami pinigai, vaikų laidos – per brangios”

Suskaičiuoti mūsų šalies televizijose gyvuojančias autorines laidas vaikams užtektų vienos rankos pirštų. Visuomeninis kanalas (LTV), kaip ir dera, mažųjų žiūrovų nepamiršta. Deja, to paties pasakyti negalima apie komercinius kanalus (TV3, LNK), kurie eterius užkišinėja pigia pirktine produkcija.

Ko reikia gerai vaikų laidai?

„Oi, į šį klausimą atsakinėju 15 metų,- atsiduso Neringa Čereškevičienė, laidelės „Tele bim-bam” autorė ir vedėja. – Gerai vaikų laidai reikia, kad vedėjas mokėtų bendrauti su vaikais, kurie yra lygiaverčiai pašnekovai. Todėl mūsų laidose nėra didaktikos. Viską darome muzikuodami, skaitydami poeziją. Jei nori patikti vaikams, pasaulį turi matyti labai įdomiai, ryškiai. O svarbiausia, tą pasaulį reikia sugebėti perteikti.”

1999 metų rudenį pradėta rodyti „Gustavo enciklopedija”, kurią kuria ir veda Audrius Rakauskas, TV žinovų vertinimu yra labai aukšto lygio. Skaitytojams priminsime, kad korespondento Gustavo personažas LTV eteryje pasirodė apie 1995 metus, kai savaitgalio rytais su mažaisiais žiūrovais sveikindavosi laidos „Rytas suraitytas” personažai – profesorius Knyslys, Donalda ir korespondentas Gustavas.

Į tą patį klausimą, ilgai nesvarstęs, A. Rakauskas atsakė: „Reikia dirbti ir stengtis savo darbą atlikti gerai. Tą ir darau, nes „Gustavo enciklopedija” – pagrindinis mano darbas. Esu ir vedėjas, ir žurnalistas, ir redaktorius, ir šiek tiek dailininkas. Laidoje galiu realizuoti viską, ką sugebu geriausiai. O svarbiausia, man daryti tai įdomu: vis randu naujų idėjų, turiu tikslą tobulėti”.

A. Rakauskas pritaria N. Čereškevičienės nuomonei, jog vaikų laidoje negali būti didaktikos. „Mano tikslas – mažą žmogų sudominti pažintiniais dalykais. Gamta, istorija, geografija – platūs dirvonai. Sutinku, kad galbūt ne visiems tai yra įdomu. Bet juk viskas priklauso nuo pateikimo.”

Nemoko spręsti konfliktų

Kiekvieną pavakarę prieš gerąją animaciją su mažaisiais LTV žiūrovais sveikinasi Mėta Meškinija, kurią vaidina aktorius Vytas Kontrimas. Laidos kūrėjai teigia, kad jų tikslas buvo sukurti smagią laidą, kurios metu vaikus mokytų įvairių dalykų – pažinti raides, gero elgesio, rankdarbių. Specialistai apie šią laidą turi savo nuomonę.

Reda Gedutienė, Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros lektorė, su savo vaikais nepraleidžianti vaikiškų laidelių, teigė: „Mėta Meškinija”, lyginant su „Tele bim-bam” ir „Gustavo enciklopedija”, – labai prasta laida. Nors Mėta ir atrodo geras bei teigiamas herojus, tačiau vaikams nesuprantama, kodėl ją vaidina vyras. Kitas dalykas – kirmėlės. Jos agresyvios, irzlios, nepatenkintos, kaskart priekaištauja. Nesuprantu laidos tikslo. Tiesa, edukacinį momentą įžvelgiu – moko raidelių, rankdarbių, bet pats laidos apipavidalinimas nepriimtinas.

Jeigu reikėtų vertinti pagal modeliavimo principą, tai „Mėta Meškinija” nemoko teigiamų socialinių įgūdžių. Piktos ir nedraugiškos kirmėlės turėtų elgtis priešingai. Jos turėtų rodyti pavyzdį, kaip gražiai bendrauti, spręsti konfliktus”.

Neringos kultas

Nors lektorė negailėjo gražių žodžių N. Čereškevičienės laidai, tačiau pastebėjo, kad „Tele bim-bam” jau vyrauja Neringos kultas. „Laida – tarsi vieno asmens, – sakė moteris. – Nors, antra vertus, tai galima pateisinti. Juk N. Čereškevičienė tiek metų šią laidą kūrė.”

R. Gedutienė ypač gyrė laidos autorės gebėjimą pritraukti ir sudominti ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. „Tele bim-bam” kūrėja savo laidose kalba įvairiausiomis temomis – apie jausmus, paaugliškas problemas, pataria, kaip tinkamai elgtis. Žodžiu, užkabina „patogias” ir „nepatogias” temas.”

Bet aukščiausiai Psichologijos katedros lektorė vertina „Gustavo enciklopediją”. „Gal sudarydamas laidos modelį autorius konsultavosi su psichologais, – svarstė ji. – Jau ketverius metus žiūriu šią laidą ir pastebėjau, kad laidos personažas visada trumpai primena, kas buvo kalbama ankstesnėje laidoje. Tarp laidų jaučiamas tęstinumas; kartojimo būdu įtvirtinamos naujos žinios.

Kitas dalykas, A. Rakauskas naudoja ir edukacinius būdus. Pavyzdžiui, animaciniai filmukai, kuriuose pasakojama, kaip statomas tiltas, kaip atsirado džinsai.”

A. Gedutienės nuomonei apie vaikiškas autorines laidas pritarė ir TV bei kino kritikas, apžvalgininkas Skirmantas Valiulis. „Tik tarp išvardytų vaikams skirtų autorinių laidų pamiršote paminėti „Mažųjų žvaigždžių valandą” bei paaugliams skirtą laidą apie kompiuterinius žaidimus „Demo”.

Vaikų laidos – per brangios

Pabandę išsiaiškinti, kodėl vaikiškų laidų neturi komerciniai kanalai, išgirdome vieną atsakymą: „Yra tokia taisyklė – ten, kur skaičiuojami savi pinigai, vaikų laidos yra per brangios, – sakė N. Čereškevičienė. – Sukurti gerai vaikų laidai reikia pinigų. O komerciniai kanalai eina pačiu pigiausiu, paprasčiausiu ir nuobodžiausiu keliu – perka „multikus” ir jais užkiša eterį. Štai kodėl LNK „nugeso” „Keistuolių laida”. Visi suprato, kad ji – per brangi”.

Neringos nuomonei antrino ir laidos „Gustavo enciklopedija” kūrėjas. „Vaikų laidos – neperkamas produktas. Lietuvoje yra 3,5 milijono gyventojų. Vaikų – dar mažiau. Jei komercinės TV rodo vaikų laidas, jos yra susietos su kažkokia reklama. Vaikams rodyti reklamos negalima. Jie labai greitai ją priima. Todėl Europos Sąjungos šalyse transliuoti reklamas vaikams draudžiama.”

A. Rakausko žodžius patvirtino Arūnas Motiekaitis, TV3 programų direktorius. „Lietuvos įstatymai draudžia vaikiškų laidelių rėmimą. Jas leisti į eterį – per brangu, nes autorinių vaikų laidų reitingai maži. Neatsiperka reklamos gamyba. Tai – ekonominė problema.”

Paaugliams – serialai ir realybės šou

Paklausta, ar užtenka mažiesiems žiūrovams vaikiškų laidelių, lektorė R. Gedutienė sakė: „Edukacinių laidų neužtenka. Kūrėjai orientuojasi tik į tam tikrą amžiaus grupę. Laidų paaugliams visiškai nėra. „Tele bim-bam” lyg ir bando orientuotis į įvairias vaikų amžiaus grupes, nes pačios Neringos vaikai auga. Bet Neringos laidą dažniausiai žiūri tie paaugliai, kurie su „Tele bim-bam” užaugo. O ką žiūrėti 12, 13, 14 metų vaikams? Serialus ir realybės šou. Televizijoje jiems skirtos nišos nėra. Paaugliai pamesti ir „pritemti” prie suaugusiųjų laidų”.

Ar įmanoma ką nors pakeisti šioje situacijoje? „Visa savo veikla bandau įrodyti, jog visomis prasmėmis verta investuoti į vaikus. Jie mūsų ateitis,” – kalbėjo Neringa.

Paklausta, kaip sekasi įrodinėti, moteris šyptelėjo: „Manau, jog esu viena iš nedaugelio, kuriai sekasi ir kurios nuomonės, atrodo, paiso. Todėl aš ir turiu „Tele bim-bam” mokyklėlę, kurioje lavinamas ikimokyklinukų estetinis skonis”.

Pasak S. Valiulio, tokia situacija nėra gera, bet tam tikri žingsniai jau daromi. „Artimiausiu metu Radijo ir televizijos ryšių komisija priims nutarimą, jog šalia kultūrinių laidų premijomis bus apdovanotos ir vaikų laidelės. Šioks toks paskatinimas.”

Auksė Bogužaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.