Bloga žinia sukėlė stresą senukams

Raguvos senelių namų gyventojai bei šios globos įstaigos direktorė Sigutė Skorulskienė pastaruoju metu gyvena ne pačiomis geriausiomis nuotaikomis.

Rajono tarybos nario Jono Katino prieš šventes atvežta žinia, kad vietos valdžia ketina uždaryti Raguvos senelių namus, pasėjo nemažai nerimo.

Jo negalėjo visiškai išsklaidyti ir globos įstaigoje su naujametėmis dovanomis bei linkėjimais apsilankęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Raguviškių nedžiugina perspektyva palikti kad ir prastus, bet įprastus namus ir persikelti į moderniai įrengtą globos įstaigą Ramygaloje.

Pastatą reikia grąžinti bažnyčiai

Kad artėjama prie to, jog Raguvos senelių namai bus uždaryti, pirmasis sunerimo rajono tarybos narys Rimas Girštautas.

Liberalcentristui toks klausimas kilo tarybai priimant sprendimą dėl naujų ir modernių Ramygalos socialinės globos namų steigimo.

Rajono meras P.Žagunis tada nė nebandė paneigti R.Girštauto abejonių.

„Negi tai yra naujiena, kad Raguvos senelių namus reikia uždaryti? Jie įkurti bažnyčiai grąžintiname name”, – dėl opozicijos nerimo stebėjosi rajono vadovas.

Tuo tarpu liberalcentristas J.Katinas patikino merą ir kitus tarybos narius kalbėjęsis su Raguvos klebonu, kuris esą neketina atsiimti bažnyčiai priklausančio turto.

Žinia, kad Raguvos senelių namų laukia uždarymas, nuvylė ir konservatorę Violetą Grigienę. Tarybos narė sakė džiaugusis, kad atidarant globos namus Ramygaloje senelių namų rajone padaugėtų.

Liberalcentristai nuvežė blogą žiną

Netrukus po posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas įkurti Ramygalos socialinės globos namus, Raguvos senelių namuose apsilankė opozicijos lyderio J.Katino vadovaujama delegacija.

Politikai pranešė savivaldybės globojamiems seneliams apie rajono valdžios ketinimą uždaryti Raguvos senelių namus.

Taip pat liberalcentristai patikino senelius ir Raguvos senelių namų direktorę S.Skorulskienę dėsią visas pastangas, kad tai neįvyktų.

Teko raminti išsigandusius senukus

„Man nepatinka politikų daromas šou iš senų žmonių gyvenimo. Globos įstaigos darbuotojai paskui turi eiti raminti senukų”, – „Panevėžio rytui” sakė ne politikos žmogumi save laikanti S.Skorulskienė.

Po liberalcentristų apsilankymo Raguvoje, pasak S.Skorulskienės, į aplinką nebereaguojantys senukai nė nesuvokė žinios apie galimą globos įstaigos uždarymą. Jiems ši naujiena buvo nė motais.

Tačiau kiti senukai labai sunerimo ir klausinėjo direktorės, kur juos ketinama išvežti.

Nerimas ir baimė būti išplėštiems iš įprastos aplinkos ėmė kamuoti tuos senelių namų gyventojus, kurie dar gana aktyvūs – vaikšo į bažnyčią, stovinčią tiesiai prieš senelių namus, dalyvauja kultūros centro renginiuose, bendrauja su Raguvoje gyvenančiais giminaičiais bei kaimynais, lanko šio miestelio kapinėse palaidotų artimųjų kapus, grybauja ir uogauja prie Raguvos esančiuose miškuose.

Piktina keliama panika

„Kam tą paniką kelti? Jau penktus metus mes girdime, kad Raguvos senelių namai bus uždaryti”, – nemato pagrindo pasiduoti politikų sukeltam ažiotažui S.Skorulskienė.

Tačiau į ketinimus uždaryti Raguvos senelių namus direktorė prisipažįsta žiūrinti kreivai, nes į jų steigimą 1997 metais įdėjusi ir savo sveikatos.

Pasak S.Skorulskienės, ir Vyriausybės instrukcijose nurodoma, kad negalima kaitalioti seno žmogaus gyvenamosios vietos.

Net pakeitus kambarį seną žmogų gali apimti stresinė būsena – praradusysis atmintį gali nebesiorientuoti naujoje aplinkoje, kitas – išgyventi dėl palikto draugo ar draugės.

Senutę nugirdė ir apvogė

77 metų bevaikė našlė Marijona Lukšienė iš Padvarnykų kaimo Raguvos senelių namuose gyvena nuo pirmųjų jų įkūrimo dienų.

Savo namų nebeturinti senutė „Panevėžio ryto” korespondentei sakė esanti visiškai patenkinta gyvenimu šioje valdiškoje įstaigoje.

„Netoli bažnytėlė, kultūros centras ir aludė. Netoli miškai. Tik šiemet grybų labai nebuvo”, – nusiskundžia M.Lukšienė.

Pasak įstaigos direktorės, Marytė Raguvoje turinti savo „biznį” – parduodanti miškuose pririnktas gėrybes ir taip prisidurianti pinigų prie pensijos.

O pinigų M.Lukšienei reikia „plotkelėms” nusipirkti ir zakristijonui ant lėkštelės padėti litą kitą.

Kai turi „kapeikų”, linksmą gyvenimą vis dar mėgstanti Marytė nueina ne tik į koncertus, bet ir į aludę.

„Man sočiai vieno bokalo alaus, – tikina M.Lukšienė. – Bet vieną sykį nežinia ko man į jį įpylė – išgėrusi nugriuvau. O atsikėlusi savo piniginėje neberadau dešimties litų”, – įtaria buvusi klasta nugirdyta ir apiplėšta gudraus žvilgsnio senutė.

Mėgstanti lašinius ir kitą kaimišką maistą senutė pasirūpina, kad nebadautų ir viso miestelio katės. Marytė jas šeria tuo, kas lieka nuo senelių stalo.

Būriais pas savo geradarę plūstančios keturkojės tikrai pasigestų, jeigu M.Lukšienė išsikraustytų iš Raguvos.

Nenorėtų gyventi kitur

Jau ketvirtus savo gyvenimo metus Raguvos senelių namuose dienas ir naktis leidžia 74 metų Ona Stakelienė.

Nors ir turi vaikų, moteris vos ne ant kelių atsiklaupusi buvusio rajono mero Alfredo Pekeliūno prašėsi priimama į senelių namus.

Gyvenimu čia ji tikina esanti labai patenkinta. Sunkiai vaikštanti moteris kartu su kitais globotiniais buvo ne vienoje ekskursijoje: Nidoje, Druskininkuose, Vilniuje. Senelių namų administracija senutę dažnai nuveža į Raguvos kultūros centrą.

„Labai nenorėčiau iš čia išeiti. Bažnyčia prie pat. Turime daržą, vasarą jame agurkėlį nusiraškom, morkytę išsiraunam. Klausėm mero, ką ketina su mumis daryti. Jis liepė nebijoti. Žadėjo tik nuvežti į Ramygalą ir parodyti, kokios ten gyvenimo sąlygos”, – mūsų dienraščiui pasakojo O.Stakelienė.

Naujų gyventojų nebeatkels

S.Skorulskienės manymu, trylikai senukų gyvenamojo ploto senelių namuose pakanka, gal tik virtuvė esanti mažoka.

Raguvos senelių namų kambariuose senukai gyvena daugiausia po tris. Įstatymų leidžiama norma – viename kambaryje gyventi ne daugiau kaip keturiems globotiniams.

Žiemą senelių namai šildomi malkomis kūrenant stačiamalkes krosnis.

Kalbėdamasi su „Panevėžio ryto” korespondente S.Skorulskienė prisipažino suprantanti, kad tokie senelių namai, kokie jie yra dabar Raguvoje, nebegalėtų būti atidaryti iš naujo – neatitiktų šiuolaikinių reikalavimų.

Tačiau 1997 metais, tuomet, kai senelių namai kūrėsi bažnyčiai valstybės grąžintame name, senelių namų visoje šalyje dar buvo mažai ir jiems keliami reikalavimai buvo nedideli.

Panevėžio rajone pirmieji senelių namai įsikūrė Gustonyse, o paskui – Raguvoje.

„Ir dabar galiu pasakyti tą patį, ką sakiau anksčiau – Raguvos senelių namai bus uždaryti, tačiau tik tada, kai pasibaigs čia gyvenančių senelių „kadencija”. Niekas per prievartą senukų nesusodins į autobusą ir neišveš. Bet papildyti šių namų naujais gyventojais tikrai neketiname”, – atvykęs į Raguvą nuo S.Skorulskienės ir senelių namų gyventojų ateities planų neslėpė P.Žagunis.

Mero akimis, pastatas, kuriame įsikūrę Raguvos senelių namai, yra tiesiog lūšna.

Vieninteliu name esančiu vonios kambariu, kuriame yra vonia ir unitazas, naudojasi visi trylika senelių namų gyventojų ir dar personalas.

Gyvena ir tuštinasi tame pačiame kambaryje

Viename kambaryje, kuriame gyvena trys jau sunkiai judančios senutės, tiesiai prieš jų lovas pastatyta kėdė su skyle, o po ja – kibiras.

Čia, jeigu suspėja, gamtinius reikalus kaimynių akivaizdoje atlieka solidaus amžiaus, paliegusios sveikatos, bet kai kurios – dar šviesaus proto šio kambario gyventojos.

Tačiau neretai nutinka, kad globos namų gyventojos nesuspėja dėl staiga prispyrusių gamtinių reikalų ir pakilti iš lovos. Tada bėdos ištiktos senutės ir jų patalai tvarkomi čia pat – gyvenamajame kambaryje.

Taip atsitiko ir „Panevėžio ryto” žurnalistams lankantis Raguvos senelių namuose.

P.Žagunis netiki, kad kas nors iš rajono politikų norėtų savo motiną pamatyti gyvenančią tokiomis sąlygomis.

Modernūs senelių namai neliks tušti

Moderniai įrengtuose, bet dar be baldų ir neapgyvendintuose Ramygalos socialinės globos namuose yra 16 gyvenamųjų vietų ir dar trys intensyviosios slaugos vietos.

Naujuosiuose globos namuose Ramygaloje keturi kambariai yra vienviečiai, o šeši – dviviečiai. Visi dešimt kambarių turi po atskirą vonios kambarį su modernia dušo kabina, unitazu ir kriaukle.

Pasak rajono Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, intensyvios slaugos kambarys skirtas gydyti bei slaugyti pasiligojusius senukus. Čia prie jų visą parą budės slaugytojos.

„Prie intensyviosios slaugos kambario įrengta dušo kabina, į kurią sergantį seną žmogų bus galima įvežti nuprausti su visa lova, nereikės jo kilnoti ir tąsyti”, – „Panevėžio rytui” pasakojo A.Paškevičienė.

Pasak A.Paškevičienės, į Ramygalos globos namus pirmieji senukai įsikels antrajame metų ketvirtyje. Norinčių būtent juose apsigyventi ir pradedančių tvarkytis reikiamus dokumentus jau yra apie dešimt rajono gyventojų.

Senelių namų likimą lems taryba

J.Katino siūlymu, senelių namai turėtų būti įkurti kiekvienoje seniūnijoje.

Rajone iš viso yra vienuolika seniūnijų.

Šiuo metu rajono senelių namuose gyvena iš viso 48 senukai: Raguvos senelių namuose – 13, Gustonių – 20, o Krekenavos – 15.

Šešiolikos vietų Ramygalos socialinės globos namai dar neapgyvendinti.

Eilėje apsigyventi senelių namuose dabar laukia 6 rajono gyventojai.

„Esu ūkiškas žmogus. Atsakingai tvirtinu, kad mūsų savivaldybei finansuoti 64 senelių gyvenamąsias vietas bus sudėtinga. Mes esame tik už tai, kad savivaldybės globojami seni žmonės gyventų normaliomis sąlygomis.

Tačiau visų senelių namų, tarp jų – ir Raguvos, likimą spręs šios ar kitos kadencijos taryba”, – mūsų dienraščiui sakė Panevėžio rajono meras P.Žagunis.

Daiva Rasimavičiūtė

„Panevėžio rytas”