Moteriai, kuri pasamdė žudiką pačiai sau, bus sumokėta kompensacija, kadangi sutarties sąlygos liko neįvykdytos, o moteris – gyva. Galima pamanyti, kad tai praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio Čikaga, tačiau tai atsitiko šiuolaikinėje Anglijoje.
Pažeidėte sutartį? Ką gi, jei mafija nenubaus už tai jūsų, tai sprendimą priims Karališkasis teismas. 40-mečiui Kevinui Ryvzui priteisė 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 2 tūkst. svarų sterlingų baudą. Jis nubaustas už tai, kad gavo 20 tūkst. svarų sterlingų iš savo pažįstamos, kuri sirgo tokia sunkia depresijos forma, kad pasamdė žudiką sau. Ryvzas net pats pasiūlė tai padaryti, tačiau pasisavino pinigus ir nieko nepadarė.
Šiuo atveju negalėjo būti jokio teismo tyrimo dėl žmogžudystės, kadangi jos nebuvo. Tačiau auka, pasipiktinusi, kad liko gyva, padavė ieškinį dėl sutarties nesilaikymo. Prisiekusieji, išnagrinėję bylą, pripažino Ryvzą kaltu.
53-ejų Kristina Raider susipažino su Ryvzu 2003 metais, vienoje Kento grafystės klinikoje, kurioje abu gydėsi psichiatrijos skyriuje. Ponia Raider atvyko į ligoninę po bandymo nusižudyti. Jie susidraugavo ir Kristina papasakojo jam, kad ją kamuoja gili depresija ir ji trokšta nusižudyti. Moteris paklausė, ar Ryvzas negalėtų surasti jai samdomo žudiko. Šis kažkur paskambino, o vėliau atsakė: taip, jis surado profesionalų žudiką už 2,5 tūkstančio svarų sterlingų.
Moteris sumokėjo pinigus, tačiau vis dar buvo gyva. Kai jie abu buvo paleisti iš ligoninės, ji surado Ryvzą ir pakartojo prašymą. Ryvzas atsakė jai, kad kaina padidėjo iki 5 tūkstančių. Ji išrašė čekį.
Ryvzas paėmė pinigus ir pasakė poniai Kristinai, kad ji bus nužudyta iš pravažiuojančio automobilio. Tačiau niekas neketino jos žudyti, o Ryvzas paskambino jai ir pasakė, kad jam teko nužudyti samdomą žudiką, o visus pinigus, kuriuos davė ponia Kristina, jis atidavė nelaimingai žudiko našlei.
Ponia Kristina, kuriai gyventi tapo vis sunkiau, paklausė Kevino, ar jis negalėtų pats ją nužudyti. Vyras sutiko, įspėjęs, kad už tai teks pakloti dar 10 tūkstančių. Ji kaip visada sutiko. Tačiau po kiek laiko Ryvzas pareiškė, kad jos 10 tūkstančių svarų sterlingų už skolas atėmė bankas ir jei nori, ji gali sumokėti dar tiek pat. Moteris sutiko, bet tik už 5 tūkstančius, ir „draugužis” dar kartą pažadėjo nužudyti ją.
Likus dienai iki nurodytos datos ponia Raider gavo laišką, kuriame Ryvzas rašė, jog situacija pasikeitė, tačiau „viskas tebegalioja, nepanikuokite”. Sutartą dieną ji vis dar buvo gyva. Jai vis nesisekė susitikti su Ryvzu – šis vežė žmoną ilsėtis į Ispaniją, Tenerifę. O ji savo ruožtu papasakojo poniai Raider: „Vyras sakė, kad laimėjo loteriją. Jis tiesiog iššvaistė pinigus savo malonumui ir net neketino nieko žudyti”.
Teismo gynėjas Chadlis pripažino proceso metu: „Šaipytis iš bejėgio žmogaus – tai tikrai nusikaltimas”.
Teisėja pareiškė Ryvzui: „Tai buvo sąmoningas melas, kuris ne kartą kartojosi. Akivaizdu, kad jūs neketinote samdyti žudiko poniai, taip pat neketinote pats jos žudyti, tačiau jūs apgavote ją, privertęs patikėti, kad žmogžudystė įvyks. Jūs išviliojote nemenką pinigų sumą, o pinigų negrąžinote. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusikaltimą reikia pripažinti rimtu, čia reikalingas nuosprendis, susijęs su areštu”.
Teisėja įpareigojo Ryvzą sumokėti kompensaciją, tačiau jei Ryvzas būtų tesėjęs žodį, nuosprendis, be abejo, būtų griežtesnis.