Pasaulis geria vis daugiau

Lietuva pagal alkoholio suvartojimą nenusileidžia ES senbuvėms.

Švedijoje dauguma alkoholio parduotuvių savaitgaliais yra uždarytos. Stipriųjų gėrimų kainos yra didelės. Penktadienio vakarą, norint nusipirkti vieną kitą butelį, eilėje prie alkoholinių gėrimų tenka palaukti net pusę valandos. Toks štai „nekoks vaizdelis” toje Skandinavijoje.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angliškai – Organisation for Economic Cooperation and Development – OECD) duomenimis, Švedija, taip pat Norvegija užima gana tolimas vietas pasaulinėje alkoholio vartojimo statistikoje. Neturėtume manyti, kad šių šalių valdžia dėl tokio fakto labai nerimauja, greičiau – priešingai.

Apskritai pasaulis geria vis daugiau. Per keturis pastaruosius dešimtmečius žymiai padidėjo išgeriamo alkoholio kiekis Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose.

Kaip išimtį tektų paminėti Prancūziją, kurioje nuo 1960 m. geriama pusantro karto mažiau.

Tiesa, pastarąjį penkmetį pasaulis, galima sakyti, apsiramino, kai kur pastebima netgi, jog geriama vis mažiau.

Gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui per metus daugiau kaip 10 litrų laikomas rizikos riba. Vakarų Europoje tokių šalių dabar daugiau nei dešimt. Visos jos yra aukštos kultūros ir pavydėtino gyvenimo lygio, todėl daryti skubotas išvadas apie jų nusigėrimą nėra jokio pagrindo. Matyt, ten yra tokios tradicijos, pagaliau žmonės turbūt moka gerti ir nepasigerti.

Minėtame OECD sąraše Lietuvos, suprantama, nėra, nes ji nepriklauso šią organizaciją sudarančiam labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių trisdešimtukui, todėl palyginimui tenka naudotis Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Pagal šią oficialią statistiką nuo 1990 m. mūsų krašte išgeriamo alkoholio kiekis beveik padvigubėjo. Deja, alkoholio upė ir toliau liejasi vis plačiau. 2004 m. kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 10,4 litro alkoholio. Taigi pavojingą ribą Lietuva jau peržengė (2000 m. vienam lietuviui teko tik 9,3 litro alkoholio).

Beje, kiek iš tikrųjų išgeriama mūsų krašte, reikėtų tik spėlioti, nes oficialiai parduoto alkoholio kiekis greičiausiai nesutampa su iš tikrųjų išgertais „velnio lašeliais”. Pavyzdžiui, Rusijoje oficialius duomenis siūloma dvigubinti, nes visi pripažįsta, kad tenykščiai gėrimo mastai lenkia visas Europos viršūnes.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.