Žmogus, manantis, kad gali pakeisti visos tautos elgesį, išties drąsus. Ponia Džun Jamada bando padaryti būtent tai. Pasipiktinusi šiurkščiomis kinų manieromis, su kuriomis jai teko susidurti, kai ji persikėlė gyventi į Šanchajų, etiketo ir stiliaus specialistė pasiryžo nueiti kryžiaus kelius.
Kai kurie pasakys, kad ponia Jamada užsikrovė Herkuleso naštą, juk kinai mėgsta riebiai nusispjauti viešumoje, stumdytis alkūnėmis autobusuose ir išspjauti kaulus tiesiog ant marmurinių restorano grindų. Maža to, žodžiai „ačiū” ir „prašau” kinų kalboje vartojami rečiausiai.
Tai taip įsišaknijo, kad Pekino meras baiminasi, ar tai besiruošiant 2008 metų olimpinėms žaidynėms nebus sunkiausia užduotis – pagerinti miesto gyventojų manieras!
„Aš išties jaudinuosi, kad publika gali neatsistoti skambant valstybiniam kitos šalies himnui ir nepasveikinti savo šalies sportininkų, jei šie pralaimėtų”, – sako Pekino meras.
Ponia Jamada, gimusi Tokijuje ir įgijusi išsilavinimą Los Andžele, iki savo atvykimo į Šanchajų dirbo konsultante mados srityje. Jai teko dirbti su magnatais ir kino žvaigždėmis. Vienas iš jos klientų buvo Šonas Koneris.
Padėti kinams atsikratyti blogų manierų gali būti kiek sudėtingiau. Tačiau miniatiūrinė 40-metė moteris tvirtina, kad bet kuris, išklausęs elgesio prie stalo kursus jos akademijoje, galės drąsiai pietauti kartu su Elžbieta II.
„Jūs sužinosite, kaip rengtis, kaip pasakyti žodį „ačiū”, kai jus lydi į salę, kaip taisyklingai sėdėti. Kinams dar daug ko teks išmokti”, – pasakoja ji. Išgyvenusi Kinijoje ketverius metus, ponia Jamada mano, kad suvokė mandagumo stokos fenomeno priežastį. „Pastaruosius 5000 metų kinai gyveno valstiečių kultūroje. Jie nesako „ačiū” ir „prašau”, kadangi per daug susirūpinę ryžių dubenėlio paieškomis.”
Tačiau ekonomikos ir viduriniosios klasės vystymosi sąlygomis poniai Jamadai nestinga klientų, pasirengusių sumokėti 990 juanių (70 svarų sterlingų) už užsiėmimų valandą.
Štai keletas elgesio taisyklių šiuolaikinėje Kinijoje.
Bendraujant
Jei negalite dalyvauti renginyje, į kurį esate pakviestas, nesakykite tiesiai: „Aš negaliu”, o pasakykite: „Aš labai norėčiau, bet bijau, kad nepavyks”. Tada galite tikėtis dėkingumo ir pripažinimo už tai, ką jūs darote dėl kitų.
Restorane
Jei bifšteksas pagamintas ne taip, kaip jūs paprašėte, lankytojai nesiekia kompromiso, o primygtinai reikalauja, kad viskas būtų sutvarkyta pagal jų norą. Kinai mėgsta priminti restoranų darbuotojams, kad jie – klientai ir restoranas privalo tenkinti jų norus. Priekabumas kelia pagarbą.
Visuomenėje
Vakaro susitikimuose moterys negali dėvėti kostiumų, jie skirti tik darbui. Vyrams uždrausta nešioti džinsus – su jais tik į greito maitinimo restoraną. Abiem lytims tvarkinga apranga būtina. Moterys, be kita ko, privalo atrodyti romiai ir moteriškai.
Pagarba
Jaunuoliai nesitiki, kad restorane jų viršininkai ar amžiumi vyresni žmonės mokės už juos. Savo ruožtu vyresni žmonės tikisi, kad retkarčiais jiems bus nuperkamas kavos puodelis.