Medikai ir ligoniai tampa girtuoklių įkaitais

„Valdžia uždarė blaivyklą, kad apsaugotų girtuoklių teises. Bet kas pasirūpins blaivių sunkių ligonių ir medikų teisėmis?“ – sunerimę Panevėžio gydytojai. Ligoninėse jiems dabar tenka susidurti su dešimtimis girtų bei agresyvių pacientų, aptiktų gatvėse.

Medikų skundai skrieja ir iš kitų šalies miestų, kuriuose, lygiuojantis į Vakarų valstybes, nebeliko išblaivinimo įstaigų.

Bet ar Lietuva, pasaulyje garsėjanti didžiuliais išgerto alkoholio kiekiais, ne per anksti pasuko civilizuotu keliu?

„Lietuvos ryto“ žurnalistai savo akimis įsitikino: didžiųjų šalies miestų medikai, užuot normaliai dirbę, kasdien priversti tramdyti įžūlius girtuoklius.

Pacientams – jūra iki kelių

Nuo 2005 metų gruodžio mėnesio pabaigos ir Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotį, ir miesto ligoninę užtvindė girtų piliečių srautas.

Po muštynių bare ar gatvėje sulaikyti miestiečiai, atgabenti į priėmimo skyrių, kelia neįtikėtiną sumaištį.

Vieni klaidžioja koridoriais ir plūstasi, kiti kabinėjasi prie sunkių ligonių, medikų.

Pasitaiko ir tokių, kurie rūko, šlapinasi ant koridoriaus sienų ar čia pat sukelia muštynes.

„Suteikę tokiems žmonėms pirmąją pagalbą, nežinome, kur juos dėti. Daugelis neprisimena ne tik namų adreso, bet ir savo vardo.

Juos kelioms valandoms priglaudžiame nusnausti.

Net keli tokie girtuokliai sujaukia viso skyriaus darbą. O jų juk būna kur kas daugiau nei keli“, – kalbėjo priėmimo skyriaus vadovė Lina Dūdienė.

Baiminasi pažeisti teises

Prieš pat Kalėdas vietos valdžios sprendimu buvo uždaryti Panevėžio laikinieji nakvynės namai „Vingis“. Jie tradiciškai buvo vadinami blaivykla.

Politikai, pasižvalgę po kitas Europos Sąjungos šalis, susirūpino – prievarta blaivykloje apnakvindintas girtas pilietis gali pareikalauti kompensacijos už pažeistas žmogaus teises.

Tokiam miesto tarybos sprendimui bandė prieštarauti policijos pareigūnai ir medikai.

Tačiau, savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus nuomone, ligotus ar sužeistus neblaivius žmones turėtų gelbėti ir blaivinti medikai, o nusikaltusius privalo tvarkyti policijos pareigūnai.

Beviltiškai pasiklydusiems gatvėse policija taip pat galėtų ištiesti ranką – pavėžėti iki namų.

Turi globoti triukšmadarius

Panevėžio greitosios pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka pripažino, jog iškart buvo pajusta, kad nebeliko blaivyklos.

Pas kai kuriuos girtus miestiečius greitosios pagalbos brigadoms tą pačią dieną tenka važiuoti po kelis kartus. Medikai neretai išplūstami ar net apspardomi.

Medikas prisiminė neseną atvejį, kai nuvežtas į ligoninę ir sutvarstytas neblaivus mušeika po kelių valandų vėl įsivėlė į muštynes. Jį teko antrą kartą gabenti į priėmimo skyrių.

Protestuoja ir sulaikytieji

Triukšmaujančius, besikeikiančius ar agresyvius girtuoklius policijos patruliai veža į komisariatą ir uždaro laikinojo sulaikymo patalpoje.

Į nedidelę grotuotą patalpą kartais tenka sugrūsti iki 10 apsvaigusių vyrų. Kai kurie protestuodami ten pat išsituština.

Anot Panevėžio viešosios policijos vadovo Aleksandro Jankausko, ten dirbančių pareigūnų sąlygos tikrai nėra pavydėtinos.

Siūlo patalpas užkonservuoti

Šiuo metu laikinųjų nakvynės namų „Vingis“ patalpos – tuščios.

V.Matkevičius tvirtino, kad savivaldybė jas mielai atiduotų policijos komisariato žinion. Čia vienu metu gali pernakvoti 23 žmonės. Anksčiau „Vingyje“ per metus būdavo išblaivinama per 4000 asmenų.

„Policija neatlieka išblaivinimo funkcijos, todėl mums tos patalpos nereikalingos.

Mano nuomone, buvusią blaivyklą reikia užkonservuoti ir laukti geresnių laikų, kaip jau kartą ir buvo padaryta“, – sakė Panevėžio policijos komisariato vadovas Stanislovas Poliakas.

Čia buvusi blaivykla buvo uždaryta prieš septynerius metus. Tačiau praėjus porai metų atvėrė duris laikinieji nakvynės namai, teikę ir išblaivinimo paslaugas. Jie veikė penkerius metus.

Uždaryta prieš penkerius metus

Šiauliuose 2000-ųjų pavasarį blaivyklos neliko, kai iš policijos dėl etatų mažinimo buvo atleisti 68 darbuotojai. Tarp jų – blaivykloje dirbę felčeriai bei sanitarai.

Iki 2001 metų vasario policijoje dar veikė laikinojo sulaikymo patalpos, kur buvo apnakvindinami alkoholio padauginę žmonės. Kai pinigų stokojanti policija uždarė ir šią įstaigą, visa našta dėl girtuoklių teko medikams.

Į policijos komisariatų laikinojo sulaikymo patalpas dabar vežami tik prie praeivių besikabinėjantys ar triukšmą keliantys girti šiauliečiai.

Priėmė tūkstančius asmenų

Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje vien dėl girtumo pernai buvo priimta, apžiūrėta ir suteikta pagalba 2110 pacientų.

Į ligoninę daugiausia patenka asocialių asmenų. Dalį jų po apžiūros medikai išveža į nakvynės namus ar benamių reikmėms praėjusių metų pabaigoje atidarytą buvusią požeminę slėptuvę.

Ant kojų nepastovinčius asmenis į ligoninę dažniausiai atgabena greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai.

Šios įstaigos vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pasiguodė, kad jau treji metai savivaldybė nuo lapkričio 1-osios iki kovo 31-osios moka stočiai už girtų žmonių vežiojimą. Šiemet tokių jau buvo beveik šimtas.

Palata nuolat pridergiama

„Mus ir apstumdo, ir apspardo, o kartą nuniokojo medicinos aparatūrą“, – prisipažino ligoninės priėmimo skyriaus vedėja Daiva Jautakienė.

Šiame skyriuje yra detoksikacijos palata. Joje telpa trys girti pacientai. Jei tokių plūsteli daugiau, medikams tenka įkurdinti ir juos. Kas rytą reikia valyti naktimis pridergiamą nedidelę patalpą.

Priėmimo skyriuje policijos pareigūnai budi tik nuo 19 iki 23 valandos. Tad stengiamasi, kad naktinėje pamainoje dirbtų bent vienas medikas vyras.

Praverstų tramdomoji kėdė

Medikams nemaža paspirtis būtų anksčiau blaivykloje buvusi tramdomoji kėdė agresyviems pacientams. Tačiau šis baldas dabar eksponuojamas Šiaulių policijos įsteigtame muziejuje.

„Kalbėjome su savivaldybės vadovais, kad būtina blaivykla. Tačiau jie laikosi nuomonės, kad tokia įstaiga pažeidžia žmogaus teises“, – sakė D.Jautakienė.

Stiprus girtumas traktuojamas kaip apsinuodijimas alkoholiu ir priskiriamas prie būtinosios pagalbos. Už tai moka Valstybinė ligonių kasa. Vienas girtas pacientas mokesčių mokėtojams kainuoja 20-38 litus. Paslauga brangsta, jei girtuokliui prireikia lašelinės.

Klaipėdos valdžia svarsto

Į Klaipėdos ligonines per mėnesį pristatoma daugiau kaip 100 žmonių, kuriuos reikia tik išblaivinti. Ne mažiau jų tenka blaivinti ir policijos komisariatuose.

Tokioms paslaugoms reikia nemažai laiko ir pastangų, už jas niekas nemoka.

Prieš metus Klaipėdos policijos vadovas Benonas Ivanauskas kreipėsi į miesto tarybą prašydamas padėti išspręsti šią problemą. Jis siūlė rasti patalpas, pinigų, nustatyti išblaivinimo mokestį. Tačiau kol kas situacija nepasikeitė.

Blaivykla uostamiestyje buvo uždaryta 1997 metais. Klaipėda pirmoji šalyje atsisakė šios įstaigos, vėliau viena pirmųjų prabilo apie tai, kad jos reikia.

„Daug diskutavome, išgirdome įvairiausių nuomonių, bet galutinio sprendimo dar nepriėmėme“, – teigė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.

Atsigauna ir toliau geria

Jeigu viešoje vietoje žmogus iš pažiūros atrodo tik girtas, juo turi rūpintis policijos pareigūnai ir gabenti į komisariatą. Tačiau pagal Policijos veiklos įstatymą aplinkoje nesiorientuojantį asmenį privalu gabenti į ligoninę.

Medikai įsitikinę, jog daugumai tokių pacientų pavojus gyvybei negresia. Ligoninėse jie išsimiega, nusiprausia ir atsigavę iškeliauja tęsti linksmybių.

Panaikinus blaivyklą Klaipėdos ligoninėse įsteigti policijos postai, kuriuose pareigūnai budi nuo 18 iki 2 val. nakties.

Nors šio miesto nakvynės namuose laisvų vietų yra, nuo alkoholio apsvaigę žmonės čia nepriimami.

Daužo langus ir laužo duris

Vilniuje veikusi blaivykla jau keletą metų vadinama nakvynės namų filialu „Sala“. Tačiau šios įstaigos paskirtis nepasikeitė. Policija ir greitosios pagalbos medikai čia suveža kelio namo neberandančius vilniečius.

Paėmus iš kliento visus daiktus, juos užregistravus, jis vedamas į kamerą. Šios patalpos jau ne kartą remontuotos. Spardydami duris ir daužydami langus, girtuokliai bando išsiveržti į laisvę.

Gultai – be čiužinių

Nuo senų laikų nepasikeitė ir šios įstaigos vidus – girtuokliai guldomi ant klijuote aptraukto gulto.

Kiekvienoje kambariu vadinamoje kameroje – keturi mediniai gultai. Visi klientai gauna pagalvę ir paklodę. Čiužinių nėra, nes ne vienam klientui gultas atstoja ir išvietę.

Kai gultų pritrūksta, ant vieno kambario grindų klojami polietileno plėvele aptraukti čiužiniai.

Kas keletą dienų jie vežami dezinfekuoti.

Pavadinimą pakeitusioje blaivykloje tėra 30 gultų, o šaltomis naktimis čia reikia įkurdinti per 40 klientų. Šios žiemos rekordas – 52.

Užmigo atėjęs prie kabineto

„Sąlygos – neblogos. Tik būna nemalonu patekti į vieną patalpą su anksčiau teistais ir agresyviais vyrais. Darbuotojai neskriaudžia, visada išleidžia į tualetą“, – pasakojo jau išsiblaivęs Vidmantas B.

Į „Salą“ policininkai Vidmantą atvežė iš Antakalnio poliklinikos, kur jis užmigo prie gydytojų kabineto. „Prisigėriau, norėjau aplankyti savo gydytoją ir užmigau“, – aiškino vilnietis.

Sumokėti prašo ir per teismą

Daugiau nei pusė „Salos“ lankytojų – prieglobsčio ieškantys benamiai. Jiems už nakvynę mokėti nereikia. Tuo tarpu atsitiktinai čia patekusiems vilniečiams tai kainuoja 28 litus.

Išsireikalauti šiuos pinigus nelengva. Tik retas sumoka iš karto arba su pinigais sugrįžta po kelių dienų. Su kitais tenka dėl mokesčio bylinėtis teismuose.

Vienas išsiblaivyti atvežtas vilnietis išvykdamas namo nurodė savo kaimyno pavardę, adresą ir gimimo metus. Šis, gavęs kvitą iš blaivyklos, kartu su žmona atėjo aiškintis į „Salą“.

Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, žmogus atpažino savo kaimyną.

Viena Vilniaus rajono gyventoja, iš kurios per klaidą buvo bandoma išieškoti 28 litus už nakvynę, kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Teismas moters skundą atmetė, nes įsitikinę, kad blaivykloje nakvojo ne ji, „Salos“ darbuotojai ieškinio atsisakė.

Klientų elgesys stebimas

Vaizdo kameros padeda ne tik išspręsti nesusipratimus, bet ir sekti klientų būklę. Jei darbuotojai pamato, kad kuris nors žmogus ilgai nejuda, kviečia greitąją pagalbą, o labai agresyviems – policiją.

„Salos“ vedėjas Vikentijus Suchovejus teigė, jog greitosios pagalbos medikus ilgai tenka įkalbinėti išsivežti blogai pasijutusius klientus. Dvokiančių ir utėlėtų valkatų medikai ligoninėse nepageidauja.

Atveža menkai apsirengusius

Sušalę ir apiplyšę benamiai čia gauna šiltesnių drabužių.

Rūbų kartais tenka pasiūlyti ir iš Vilniaus rajono atgabentiems klientams.

Policininkai, ramindami šeimose kilusius konfliktus, vyrus į nakvynės namus atveža vienmarškinius ir su šlepetėmis. Taip apsirengę jie negali grįžti namo, todėl „Salos“ vadovai rajono policijai išsiuntė įspėjimą, jog daugiau nepriims be viršutinių drabužių atvežtų žmonių.

Iš rajono atgabenti klientai paprastai būna blaivesni nei iš miesto gatvių.

Sostinės policininkai į „Salą“ veža tik tuos gyventojus, kurie nebesiorientuoja aplinkoje ir negali nurodyti gyvenamosios vietos.

Patruliai palydi iki namų

Kauno policijos pareigūnai, aptikę gatvėje be sąmonės gulintį girtuoklį, visada iškviečia greitosios pagalbos medikus.

Jų pagalbos prireikia vidutiniškai 3-4 kartus per parą.

„Daugiausia rūpesčių kelia asocialūs žmonės, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos ir svajojantys tik apie nakvynę šiluminėje trasoje“, – kalbėjo Kauno policijos patrulių rinktinės vadas Tauris Stauskis.

Jei žmogus būna sąmoningas ir sugeba pasakyti savo adresą, patruliai jį nuveža į namus.

Pareigūnai padeda tvarkingai apsirengusiems, ramiems žmonėms, kurie netyčia padaugino alkoholinių gėrimų. Tokių per savaitę pasitaiko keturi ar penki.

„Išgėrę žmonės tampa potencialiomis nusikaltėlių aukomis, todėl geriau juos saugiai pristatyti namo“, – svarstė T.Stauskis.

Viešoje vietoje pasirodę neblaivūs asmenys gali būti baudžiami.

Tačiau policininkai nuobaudas taiko tik agresyviems, konfliktus keliantiems girtuokliams.

Dalis nelaimėlių nuropoja

Gerokai daugiau rūpesčių gatvėje aptinkami girtuokliai kelia Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui Nerijui Mikelioniui. Anot jo, vėjais švaistomas laikas ir pinigai.

Antai vien šį trečiadienį medikai gavo 21 iškvietimą, susijusį su alkoholio padauginusiais žmonėmis. Atvykus brigadai, septyni vadinamieji pacientai jau buvo nuropoję į kitą vietą ir jų aptikti nepavyko. Likusieji nugabenti į ligonines.

„Vežiodami girtuoklius mūsų automobiliai per parą sukorė 225 kilometrus – tokį atstumą įveikia viena brigada, vykstanti į visus iškvietimus“, – skaičiavo N.Mikelionis.

Reikėtų specialių įstaigų

Kauno ligoninių darbuotojai irgi vengia girtuoklių – su jais dažnai neįmanoma susikalbėti, sunku nustatyti diagnozę.

Be to, asocialiems asmenims reikalingos atskiros patalpos, nes jie būna utėlėti, gali platinti užkrečiamąsias ligas.

„Gydytojai nuolat skundžiasi dėl girtuoklių elgesio. Jie įžeidinėja medikus, daužo inventorių arba atsigavę net išlipa iš mašinos. Tačiau nieko negaliu patarti pavaldiniams“, – kalbėjo N.Mikelionis.

Mediko nuomone, reikia steigti specialias įstaigas, kurių darbuotojai pasirūpintų alkoholio padauginusiais žmonėmis.

Ministras situacijos nežino

Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga prisipažino girdėjęs gydytojų skundų dėl į ligonines atvežamų girtuoklių.

„Jie priimami kaip ir normalūs pacientai. Kol prasiblaivo, paguli priėmimo skyriuose, po to apžiūrimi. Esant sveikatos sutrikimams, jiems suteikiama būtina pagalba arba jie gydomi“, – aiškino ministras. Tačiau jis pridūrė neturįs tikslių duomenų, kokia situacija šalies gydymo įstaigose.

Vis dėlto ministras sukluso, išgirdęs apie tai, jog medikai, užuot gydę rimtus ligonius, privalo gaišti laiką su girtuokliais.

„Galbūt reikėtų vėl iš naujo kurti blaivyklas. Esu girdėjęs, kad estai jau bando jas susigrąžinti“, – svarstė Ž.Padaiga.

„Lietuvos ryto“ korespondentai Virginija PETRAUSKIENĖ, Gintaras ŠIUPARYS, Aušra PILAITIENĖ, Milda KUIZINAITĖ, Arūnas KARALIŪNAS ir Birutė VYŠNIAUSKAITĖ

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.