Norvegų architektas, kviečiamas kurti kvartalo Žemojoje Fredoje projektą, nusiteikęs gerbti Kauno kraštovaizdį ir istoriją
Žinomas norvegų architektas Nilsas Torpas pristatė savo kūrybinius principus ir galimą jų pritaikymą kairiajame Nemuno krante Kaune. Šį architektą nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Domus Mea” kviečia kurti gyvenamojo kvartalo Žemojoje Fredoje projektą.
Svarbiausia mieste – aikštės
Humaniškais, jaukiais vadinamų kvartalų projektais vandens telkinių pakrantėse pagarsėjęs N.Torpas pasiūlė į miestą pažvelgti kaip į kambarį, kuriame turi sutilpti ir gerai jaustis įvairaus amžiaus žmonės. Šiame simboliniame kambaryje svarbiausia yra grindys – viešosios miesto erdvės. Visų pirma tai – aikštės bei į jas vedančių gatvių tinklas. Sienos – pastatai, anot N.Torpo, savo architektūra turi neužgožti šių erdvių.
„Deja, taip nėra. Modernūs architektai dažnai projektuoja „savanaudiškus” pastatus, savo išvaizda dargi besipešančius tarpusavyje”, – pastebėjo N.Torpas ir pridūrė, kad itin svarbu naujus statinius derinti prie esamo kraštovaizdžio ir jo neužgožti.
Pasak norvego, kiekvienas miesto kvartalas – kaip atskiras pastatas, o jo kūrimas – atsakingas procesas. Kuriamame kvartalo projekte svarbiausias dalykas – ne pastatų architektūrinis ypatingumas, o visumos įspūdžio kūrimas, planavimas matant ne tik pertvarkomą teritoriją, bet ir toliau plytinčias miesto dalis bei jų raidą.
Dviem pėsčiųjų tiltais – į kitą krantą
Išsakytus principus N.Torpas žada taikyti ir Kaune. Savivaldybės Didžiojoje salėje susirinkusiems miesto politikams, verslininkams, architektams jis pristatė eskizą, kuriame nužymėtas konvertuojamo Žemosios Fredos pramoninio kvartalo įkomponavimas į Kauno Centro audinį.
Laisvės alėjos dalį ties Muzikiniu teatru ir Savivaldybe N.Torpas pažymėjo širdute. Lig šiol niekada Kaune neviešėjusiam norvegų architektui atrodo, kad tai svarbiausia Centro dalis. Ją su kuriamu kvartalu Žemojoje Fredoje, N.Torpo siūlymu, galėtų sujungti pėsčiųjų tiltas per Nemuną. Jį architektas siūlo statyti kaip I.Kanto gatvės arba erdvinio koridoriaus šalia J.Naujalio muzikos mokyklos tęsinį. Dar vienas pėsčiųjų tiltas per Nemuną ir salą į kitą upės krantą suplanuotas S.Daukanto gatvės tąsoje. Čia tiltą statyti yra siūlę ir lietuvių projektuotojai – Kauno centrinės dalies vystymo vizijos konkurso dalyviai.
Šie tiltai užtikrintų patogų patekimą į naują kvartalą Žemojoje Fredoje, kuriame ketinama ne tik statyti gyvenamuosius namus, bet ir sukurti viešąsias erdves, čia viliosiančias ateiti iš viso miesto. N.Torpo eskize konkrečios naujojo kvartalo architektūrinės išraiškos dar nėra, matyti tik keletas dirbtinių salelių netoli kranto ir vienas dirbtinis vandens telkinys teritorijos viduje.
Laisvės alėja – širdis, „Akropolis” – doleris
Vietą, kurioje statomas „Akropolio” prekybos ir pramogų centras, N.Torpas eskize pažymėjo sutartiniu dolerio ženklu ir pavadino apsipirkimo zona. Jis prognozuoja, kad žmonės iš „Akropolio” pasuks pėsčiųjų tilto link ir pateks į savotišką srautų cirkuliacijos keturkampį, apribotą dviem pėsčiųjų tiltais, Laisvės alėja ir naujuoju kvartalu Žemojoje Fredoje.
Sporto rūmų atsiradimą Nemuno saloje N.Torpas pavadino genialiu sprendimu, o didžiulę prekybinę zoną Karaliaus Mindaugo prospekte – išmintinga išeitimi, sulaikančia žmones miesto centre. „Tačiau, mano nuomone, bus sudėtinga čia sukurti parkavimo teritoriją. Ji gresia užtverti įėjimą į patį Centrą ir sukurti negatyvų vaizdą”, – perspėjo norvegų architektas, trumpos viešnagės Kaune metu šią vietą apžiūrėjęs iš arti ir iš toliau – nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo.
Jis neigiamai atsiliepė apie galimybę Nemuno salos dalyje įkurti disneilendišką pramogų parką. „Reikia labai atsargiai išnaudoti šios salos teritoriją. Sporto rūmų pastatas – pakankamai didelis. Už jo turėtų būti tik ypatingai gražus kraštovaizdis. Kiti statiniai saloje trukdytų matyti kitą upės krantą”, – samprotavo svečias. Jis taip pat neigiamai kalbėjo apie aukštybinių pastatų galimybę Kaune: „Tai pakankamai žemas miestas, net klimatas neskatina jame statyti aukštybinių pastatų – sukuriančių daug vėjo ant žemės ir neskatinančių žmonių dalyvauti aikščių gyvenime”.
Neina į kompromisus su užsakovais
Kaip N.Torpas ketina elgtis, jei jo pamėgtų keliaaukščių namų kvartalo idėja kauniečiams užsakovams pasirodys žadanti per mažą pelną? „Ant brėžinių dedu savo parašą, tuo išsakau savo poziciją ir neinu į kompromisus”, – „Kauno dienai” tvirtino N.Torpas.
Bendrovės „Domus Mea” direktorius Robertas Jocius tikino, kad iš teritorijos „išspausti kuo daugiau kvadratinių metrų” nėra jų tikslas. „Siekiame sukurti jaukų gyventi kvartalą. Pradinė N.Torpo idėja, kad tai urbanistine prasme būtų panašu į Senamiestį, mums patinka”, – sakė R.Jocius. Jo žodžiais, samdyti architektą iš užsienio – „brangesnis malonumas, tačiau čia – ne vieta taupyti”.
Tuo tarpu Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis, nusilenkdamas N.Torpo autoritetui, apgailestavo, kad šios svarbios miestui teritorijos vystymo scenarijaus ieškoma ne konkurso keliu.
Žilvinė Petrauskaitė