Vakar Klaipėdos apylinkės teisme vėl ketinta kalbėta apie Preilos gyventojos Danos Agotos Artemjevos meilę naminiams gyvūnams.
Penkiolika metų avis laikanti moteris dėl jų aiškintis buvo priversta po to, kai du jos name esančius butus nusipirko vilniečių UAB „Albektus”. Bendrovės savininkai padavė ieškinį dėl esą neteisėto naminių gyvulių laikymo ir paprašė juos likviduoti.
Be kita ko, teismas turi nuspręsti ir sodyboje esančios daržinės likimą. Bendrovė nori perimti neva moteriai priklausančią šio pastato dalį.
Tačiau vakar bylos nagrinėjimas buvo trumpas – paskelbta, jog D. A. Artemjevos advokatė prieš dieną pranešė, jog nebeatstovaus jos teisėms teisme. Kitas posėdis planuojamas po poros savaičių – per šį laiką moteris turės susirasti naują gynėją. Greitai bus metai, kai ši byla vis nepradedama nagrinėti.
D. A. Artemjeva teigia įtarianti, kad naujieji kaimynai tiesiog bando ja atsikratyti ir užvaldyti visą patrauklioje vietoje esančią sodybą. „Iš pradžių atims mano gyvuliukus, o vėliau iš vienatvės palūšiu ir aš”, – mąstė moteris.
Moteris įsitikinusi, kad Neringos miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės nedraudžia laikyti avių ir naminių paukščių, jei su tuo sutinka kaimynai. D. A. Artemjeva sakė tokį leidimą turėjusi, tačiau ankstyvą praėjusių metų pavasarį pasikeitus kaimynams ir prasidėjęs karas.
Į senutės sąžinę bandyta apeliuoti ir argumentu, esą naminius gyvulius laikyti Kuršių nerijoje draudžia UNESCO teisės aktai. Tačiau D. A. Artemjeva iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato gavo jai palankų atsakymą.
Sekretoriato rašte sakoma, kad UNESCO Pasaulio paveldo vietovėje – Kuršių nerijoje – nėra draudžiama laikyti naminius gyvūnus. To nedraudžia nei Pasaulinė kultūros ir gamtos globos konvencija, nei kiti teisės aktai. Priešingai – akcentuojamas vietinių gyventojų ir jų tradicinio gyvenimo būdo išsaugojimas.
„Turiu du šunis, šešias vištas ir tiek pat ančių. Šunys pririšti, o paukščiai visuomet aptvare. Avis paleidžiu ganytis į mišką, nes joms reikia žolės, aptverti jų nėra kur. Aš su jomis net pasikalbu. Jei lieps jų atsikratyti, kaip reikės vienai gyventi? Juk baisu prie miško be gyvos dvasios”, – pasakojo moteris.
D. A. Artemjeva pagarsėjo prieš porą metų, kai ji buvo priversta atsikratyti augintos paskutinės Kuršių nerijos karvės.
UAB „Albektus” atstovaujanti advokatė sako mananti, jog yra natūralu, kad bendrovės nuosavybėje atostogaujantys žmonės nori ilsėtis pajūryje, o ne gyvulių fermoje.
Ginčų objektu yra tapusi ir 35 kvadratinių metrų ploto daržinė, iki šiol neturinti oficialaus šeimininko. Šiuo metu, Registrų centro duomenis, patikėjimo teise ją valdanti Kretingos miškų urėdija.
Anot „Albektus” advokatės, ši valstybinė institucija kažkodėl labiau linksta į D. A. Artemjevos pusę. Todėl bendrovė nenori užleisti savo pozicijų – labiau iš principo, o ne todėl, kad reikėtų vos 300 litų įvertinto senutėlio sutręšusio pastato.
Žaneta Skersytė