Naują Keleivių ir krovinių terminalą norima pradėti statyti jau kitų metų antroje pusėje. Jo vertė, turint omenyje ir valstybės, ir terminalo operatorės investicijas,- apie 140-150 mln. Lt. Vėliausiai terminalas Klaipėdos uoste turėtų atsirasti 2009-aisiais.
Naujo terminalo operatorė – maža uosto kompanija, koncernui „Achemos grupė” priklausanti UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), buvusi UAB „Transfosa”, kurios akcijų nusipirko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).
Vamzdžių keisti neapsimoka
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad kol kas KKKT užsiima perimta veikla: atliekų uoste apdorojimu ir tam tikrų krovinių krova. Čia per metus perkraunama apie 25 tūkst. tonų melasos ir apie 15 tūkst. t laivų kuro. Taigi per metus KKKT perkrauna 40 tūkst. tonų krovinių. Didžiosios uosto krovos kompanijos tokį kiekį krovinių, galimas daiktas, perkrauna per pusantros paros. Tačiau iš šių dviejų veiklų bendrovė išsilaiko ir dar gauna šiokį tokį pelną.
KKKT yra įsikūrusi šalia antrosios perkėlos esančioje teritorijoje, uosto darbams atlikti įrengtoje 1977-1978 metais. Čia seni įrengimai, nusidėvėję vamzdynai, kurie per visą tą laiką nebuvo atnaujinami. Kartkartėmis jie prakiūra, įvyksta mažos lokalinės avarijos, vieną kitą dieną bendrovė pagyvena be geriamojo vandens, susitvarko ir dirba toliau.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, vadovaujančio jai nuo 2004 metų spalio mėnesio, jau reikėtų visus vamzdžius keisti. Tačiau tai daryti bendrovei neapsimoka, nes ji turi naujų planų.
Investicijos
Didžiausią dėmesį mažos kompanijos vadovas skiria tolesnei veiklos plėtrai, numatytiems planams įgyvendinti.
Dar pernai Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą ilgalaikę transporto strategijos programą. Jos jūrų transporto srityje numatyta Klaipėdoje pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą. Kadangi jo operatorė bus B. Petrausko vadovaujama bendrovė, buvusi „Transfosa” pervadinta KKKT.
Statant tokį terminalą vien valstybės investicijų tikrai nepakaks, nes reikės įgyvendinti ir suprastruktūros sukūrimo planą. Naujam terminalui reikės apie 70-80 mln. Lt investicijų, kurias valstybė investuos į naujas krantines, t. y. į infrastruktūrą. Didelių gilinimo darbų atlikti nereikės, nes jau visur aplinkui yra 12,5 m gylis. Jis visiškai tenkina ro-ro tipo laivų, kurie plauks į naują terminalą, poreikius.
Terminalo operatorės investicijos į terminalo suprastruktūrą, pasak B. Petrausko, bus ne mažesnės – apie 70 mln. Lt. Ketinama pastatyti modernų terminalą. Bus statomi numatyti atraktyvūs pastatai su restoranais, galerijos keleiviams, sujungsiančios pastatus su laivų deniais, rengiamos aikštelės transportui su kroviniais ir kt.
Bendrovės akcininkų atstovai, vadovai kartu su architektų grupe lankėsi keliuose analogiškuose užsienio uostų terminaluose – Mukrane, Rostoke, Karlshamne ir labiausiai savo veiklą plėtojančiame Liubeko terminale, ro-ro terminalų lyderyje Europoje.
Nori pastatyti anksčiau
Manoma, kad naujam terminalui Klaipėdoje pastatyti reikės mažiausiai pusantrų metų. Pernai gruodžio pabaigoje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje numatyta terminalą pastatyti 2008-2009 metais. Tačiau tiek terminalo operatorė, tiek jos akcininkai yra suinteresuoti, kad jo statybos darbai būtų pradėti kaip galima anksčiau.
„Jau pradėtas būsimo terminalo poveikio aplinkai vertinimas. Mes tikimės, kad atliekami parengiamieji darbai leis anksčiau pradėti projektavimo darbus, per šiuos metus parengti projektus ir galbūt 2007 metų antroje pusėje pradėti nors pačius elementariausius statybos darbus”,- sako B. Petrauskas.
Į naują KKKT teritoriją pateks ir iš AB „Baltijos” laivų statyklos įsigytas „Baltijos” stadionas. Šiuo metu bendrovė nuomoja 6,3 ha teritoriją, o statant naują terminalą dar prisidės apie 10-12 ha teritorijos. KKKT terminalas užims maždaug 16-17 ha.
Bus panaudota ir numatyta uosto rezervinė teritorija, esanti už geležinkelio Minijos gatvės link. Joje bus formuojami transporto srautai išdėstant patogiai, kad nesusikirstų atvažiuojantis ir išvažiuojantis transportas. Pasak B. Petrausko, Europoje tokie terminalai paprastai užima 10-20 ha.
Priims kruizinius laivus
Per 15 Lietuvos nepriklausomybės metų uoste keleiviams buvo pastatytas tik vienas kruizinių laivų terminalas. Dėl jo reikalingumo labai ilgai diskutuota, o kai jis atsirado, įsitikinta, kad vasaros sezono metu jam darosi sunku priimti visus atplaukiančius laivus.
B. Petrausko manymu, naujasis KKKT galėtų būti antra vieta, kurioje vasarą bus priimami ir kruiziniai laivai, jeigu jų vieną dieną atplauktų, sakykime, 5-6. Jo teigimu, KKKT planuoja tokią galimybę. Pasak direktoriaus, tai susiję ne su konkurencija dabartiniam kruizinių laivų terminalui, o su tuo, kad miesto centre esantis terminalas fiziškai negali priimti daugiau laivų. B. Petrauskas sako, jog KKKT vienu metu galės aptarnauti tris tokius kaip „LISCO Gloria” keltus.
Pritrauks naujų linijų
Planuojama, jog naujasis terminalas aptarnaus iš Europos Sąjungos šalių atplaukiančius keltus. Tad jame bus atliekamos tik elementarios muitinės ir pasienio procedūros. Pasak B. Petrausko, jeigu atsirastų būtinybė atidaryti keltų liniją ne iš ES valstybės, o, pavyzdžiui, iš Norvegijos, tada terminale reikėtų įrengti papildomas patalpas. Tačiau apie tai taip pat pagalvota ir iš anksto numatyta.
B. Petrausko teigimu, vyks tam tikros keltų dalybos tarp Jūrų perkėlos terminalo (Tarptautinės jūrų perkėlos) ir KKKT. Jau dabar kalbamasi su viena potencialių laivybos linijų operatorių AB „LISCO Baltic Service”, kurios keltai plaukia iš Jūrų perkėlos terminalo. Beje, KKKT neplanuojama krauti geležinkelio vagonų. Vadinasi, keltai, gabenantys geležinkelio vagonus, ir toliau bus švartuojami Jūrų perkėlos terminale.
Kiti keltai, plukdantys daugiau keleivių, galės naudotis nauju terminalu, kuriame bus kur kas geresnė infrastruktūra ir kuris bus labiau pritaikytas keleiviams.
„Mes tikimės, kad atsiras ir naujų linijų, – sako KKKT vadovas. – Susisiekimas vandens keliais Europoje skatinamas. Gerų kelių Lenkijoje nebuvimas ir tai, kad autotreilerių vairuotojams labai patogu plaukti keltais į Vakarų Europą, turėtų sąlygoti naujų linijų atsiradimą.”
B. Petrausko manymu, naujos linijos galėtų būti atidarytos į Vokietijos, Švedijos uostus, nes pastaruoju metu laivų greičiai didėja. Pasak jo, jeigu į Švediją būtų galima nuplaukti per vieną naktį, galėtų būti atnaujinta keltų linija Klaipėda – Stokholmas.
Parinktas pirso kampas
2004 metų pabaigoje buvo pradėtas rengti Keleivių ir krovinių terminalo detalusis planas ir pernai visus metus buvo atliekami šie darbai. Beje, padaryta daug ir naujų darbų. Vienas jų – parengta laivų judėjimo navigacinė studija. Jos dėka buvo parinkta geriausia būsimos naujos krantinės linija ir jos kampas statant naują pirsą.
Tarp esančios ir būsimos krantinės bus 35 laipsnių kampas. Toks jis pasirinktas atsižvelgiant į uosto vandenų ištekėjimą ir sroves, kad būtų patogu švartuoti ro-ro tipo laivus. Jie bus apsukti ir prie terminalo krantinės stos laivagaliu. Prieš srovę taip plukdomi laivai bus žymiai geriau valdomi.
Transporto srautų schema
Pasirinkus reikiamą pirso kampą, paaiškėjo, kaip judės transporto srautai. Turės būti rekonstruotas senasis viadukas jį paplatinant.
Kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakyta parengti krovinių srautų judėjimo iš terminalo schemą. Bus atsakyta į klausimą, kur turi pasukti krovinių srautai iš terminalo,- ar į Baltijos prospektą, ar į Minijos gatvę.
Šį darbą atlieka transporto specialistai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Tikimasi, jog po mėnesio kito schema bus pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybei.
Nuogąstaujama, kad srautai bus per dideli, todėl reikalingas specialistų įvertinimas. Gatvių pralaidumas yra žinomas, tačiau būtina įvertinti, ar atsiradę srautai jų neperkraus, ar nereikės platinti gatvių ir t. t. B. Petrausko teigimu, visos esančios žiedinės sankryžos nebeatitinka reikalavimų. Jų jau niekas nebeplanuoja statyti, jas reikia rekonstruoti, panaikinti.
Vidmantas Mažiokas