Pirmajam plonam ledui aptraukus vandenį ant jo skuba žvejai – tada ypač gerai kimba žuvys.
Kasmet poledinė žūklė per sezoną nusineša iki kelių dešimčių žvejų gyvybių. „Ekstra žinios” pateikia patarimų, kaip apsisaugoti. Juos reikia taip pat gerai žinoti kaip ir žūklavimo įmantrybes.
Tyrinėkite ledą
Ant plonesnio nei 5 centimetrų storio ledo lipti nepatariama – septynių centimetrų ir storesnis ledas gali išlaikyti žmogų. Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio. Baltas arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos bei arti krūmų, medžių ar nendrių, kur įteka upeliukai, šaltiniai.
Ant ledo patariama žengti jau pramintu takeliu. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą. Dar geriau peikeną – sunkų, didelį kaltą, primenantį įrankį ledui prakalti. Jeigu į ledą sudavus peikena ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Ledas yra storas, tik jei vanduo pasirodo po trečio, ketvirto smūgio ar daugiau.
Vorele – per atstumą
Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Čiuožiant slidėmis reikia atsisegti jų tvirtinimus, kad greitai būtų galima nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas patariama laikyti rankose, plaštakų neprakišti pro kilpas, kad lazdas būtų galima taip pat greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, kiekvienas turėtų laikytis ne mažesnio kaip penki metrai atstumo.
Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užpustytos sniegu, nes ten ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto.
Du gelbėjimosi būdai
Jei jau taip atsitiko, kad įlūžote, ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote.
Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to – kitą. Užšliaužus ant ledo reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kurios atėjote. Patyrę žvejai turi ir kitą gelbėjimosi būdą: neleiskite kūnui grimzti vertikaliai, verskitės ant nugaros ir kojas kelkite į viršų. Vėliau reikėtų užmesti ranką ant ledo ir staigiu judesiu bei visu kūnu užsigulti ant jo iš eketės.
Svarbu – nepanikuoti
Ir gelbėtojai, ir žvejai pataria – įlūžę nepanikuokite. Jei vis dėlto pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Prie eketės reikia prišliaužti plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie eketės galima ne arčiau kaip 3–4 metrai.
Skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę, tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Gėdijasi būti saugūs
Specialistai į poledinę žūklę rekomenduoja pasiimti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvutę su svareliu galima numesti skęstančiajam ar gelbėtojams.
Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu.
Tikrai efektyvi ir nebrangi gelbėjimosi priemonė – smaigai. Jais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis. Vis dėlto mūsų žvejai mėgėjai saugumo priemonių gėdijasi, tarsi apsiginklavęs jomis esi nebe vyras.
Bet ar verta dėl laimikio rizikuoti gyvybe?
„Ekstra žinios”
🙂 😀 😀 👿 👿 😡 😕 😳 🙂 😉 😛 😛 🙁 😉