Pusantrų metų verdančios aistros dėl Elektros energetikos įstatymo buvo sukeltos be reikalo ir netrukus turėtų nurimti.
Į šiuos ginčus buvo įsitraukę ne tik mūsų šalies verslininkai, bet ir politikai.
Tačiau Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos Seimo priimtas įstatymas atitinka ES elektros direktyvą ir juo nėra pažeidžiama konkurencija.
Vakar su šiuo dokumentu susipažinęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas artimiausiu metu ketina pateikti jį Konstituciniam teismui.
Jau anksčiau šis teismas yra gavęs Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar visos Elektros energetikos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.
Pataisa užkliuvo B.Lubiui
Daugiausia ginčų sukėlė Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad vartotojui įrenginius gali prijungti tik elektros skirstomieji tinklai.
Ši vartotojams naudinga pataisa pirmiausia užkliuvo Pramonininkų konfederacijai ir jos vadovui, „Achemos” grupės prezidentui Bronislovui Lubiui.
Vienas turtingiausių šalies žmonių siekė sumažinti verslo sąnaudas tiesiogiai prisijungdamas prie perdavimo tinklų ir teigė, kad draudimas tai daryti pažeidžia konkurencijos principą bei ES direktyvą.
Tuo tarpu energetikai bandė įtikinti, kad tai – netiesa. Įgyvendinus tokį planą, „Achemos” grupės įmonės apsirūpintų elektra gerokai pigiau, bet visi kiti elektros vartotojai dėl to mokėtų brangiau.
Ekspertai – susiję su meru
Įsisiūbavus ginčui tarp Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) bendrovės ir „Achemos” grupės, į šį karą įsitraukė įvairių interesų turintys politikai bei jų valdomi ekspertai.
„Lietuvos rytas” jau rašė, kad prisidengęs kova su korupcija įstatymų leidyboje, Elektros energetikos įstatymą bei VST ėmė kritikuoti anksčiau niekam nežinomas dviejų pusbrolių įsteigtas Strateginių tyrimų institutas (STI).
Dienraščio atliktas tyrimas atskleidė STI ryšius su Vilniaus meru Artūru Zuoku. Paaiškėjo, kad institutas veikia politikui priklausančiose patalpose.
Pernai beveik 300 tūkst. litų STI pervedė Lietuvos bei užsienio bendrovės, sulaukusios palankių Vilniaus valdžios sprendimų arba laimėjusios milijonais litų vertinamus savivaldybės įmonių skelbtus konkursus.
Verslininkai pajuto šantažą
Praėjusių metų pabaigoje VST vadovas Darius Nedzinskas prabilo apie šantažą ir reketą, kuris vykdomas prisidengus Elektros energetikos įstatymo analize.
Įstatymą kritikuojančios Strateginių tyrimų instituto tarybos pirmininko ir eksperto Gyčio Kaminsko išvados buvo plačiai aptariamos ir siejamos su neva vartotojams žalinga, nesąžininga VST veikla, ES direktyvų ir konkurencijos pažeidimais elektros skirstymo sektoriuje.
Vieną tokių diskusijų apie neva blogą įstatymą Vilniaus meras surengė sostinės savivaldybėje.
Prieš tai VST savininkai sulaukė su A.Zuoku ir „Rubicon group” susijusių veikėjų vizitų bei jų pasiūlymų dalyvauti išplaunant įmonės lėšas.
Tačiau energetikos bendrovės vadovai atsisakė tapti politinės korupcijos sistemos dalyviais.
Keistų sutapimų grandinė
2004-ųjų lapkričio 1 dieną kelių dešimčių Seimo narių grupė pateikė prašymą Konstituciniam teismui (KT) ištirti, ar Elektros energetikos įstatymas atitinka Konstituciją.
Šios grupės atstovai Konstituciniame teisme – ne kartą A.Zuokui bei B.Lubiui teismuose atstovavęs STI ekspertas G.Kaminskas, taip pat Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Lietuvos rytas” jau buvo atkreipęs dėmesį į sutapimą: STI yra registruotas bute, kuris iš dalies priklauso J.Sabatausko padėjėjo šeimai. Seimo nario žmona dirba vienoje „Rubicon group” įmonių.
Buvęs parlamentaras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, aktyviai rinkęs parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį tesimą, dabar dirba „Achemoje”.
Kreipimąsi pasirašęs socialdemokratas eksparlamentaras Nikolajus Medvedevas yra STI tarybos narys.
Pradėjus aiškėti šiems ryšiams ir tariamos kovos su korupcija bei konkurencijos pažeidimus užkulisiams, septyni politikai atsisakė savo parašų dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą.
Laisva konkurencija – ne visur
Įsiplieskus ginčams dėl beveik dvejus metus veikiančių įstatymo pataisų, VST vadovas D.Nedzinskas kreipėsi į ES energetikos komisarą A.Piebalgą.
Briuselio pareigūno buvo paprašyta paaiškinti, ar Lietuvoje aršiai kritikuojami įstatymo straipsniai atitinka ES direktyvas, ar jie nepažeidžia jose įtvirtintų konkurencijos principų.
Komisaras atsakė, kad Lietuvos įstatymas nepažeidžia ES elektros direktyvos.
Iš šio atsakymo aiškėja, kad tariami ekspertai netinkamai aiškino, kaip restruktūrizuotame ir į keturias dalis suskaidytame Lietuvos elektros energetikos sektoriuje turi reikštis laisvos konkurencijos principai.
„Elektros direktyva nereikalauja, kad būtų sukurta laisva konkurencija perdavimo ir skirstymo sektoriuose”, – teigiama ES komisaro atsakyme.
Tačiau konkurencija turi egzistuoti elektros energiją gaminant ir tiekiant. Lietuvoje šis principas visiškai įgyvendintas.
Ramunė Sotvarienė