Dirbti kranininkėmis siūloma merginoms

Lietuvoje mažėjant nedarbui, daugėja bendrovių, kurioms trūksta darbuotojų. AB „Kauno kranai”, nerasdama bokštinių kranų mašinistų, paskelbė šiam darbui ieškanti merginų.

Norinčių dirbti vyrų neatsiranda

Personalo skyriaus darbuotoja Zita Gestautienė „Kauno dienai” sakė, kad toks skelbimas atsirado po nesėkmingų mašinistų vyrų paieškų. „Nerandame nė vieno vyro, norinčio dirbti šį darbą. Jų ieškome ne tik Kaune, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Nežinome, ką daryti, todėl bandome kviesti moteris”, – sakė ji.

Nors šis skelbimas prieštarauja vyrų ir moterų lygioms teisėms, tačiau bendrovės atstovai nemano, kad vyrai imtų skųstis. „Vyrai skųsis, kad nelygios galimybės? Tegu tik jie mums skambina – visus priimsime, jeigu tik nori mokytis ir dirbti. Dabar atsiliepė vienas jaunas vyrukas iš Radviliškio, žada atvažiuoti mokytis.

Jau skambino viena moteris, žadėjo atvažiuoti, apsižiūrėti”, – sakė personalo darbuotoja.

Anot jos, iš kandidatų beveik nieko nereikalaujama – tik baigti kursus, kurie vyksta Petrašiūnų mokymo centre. „Svarbu, kad žmogus būtų sveikas ir galėtų dirbti aukštai. Teorijos mokomasi vieną mėnesį, už mokslus sumokame. Baigusiems kursus bus siūloma atlikti praktiką, o paskui – darbas už 1500-2000 litų atlyginimą”, – sakė Z.Gestautienė.

Išvargina atsakomybė ir tikslumas

Šiuo metu bendrovėje dirba apie 30 bokštinių kranų mašinistų, tarp jų – keturios moterys. Bokštinių kranų mašinistams vadovaujantis Mindaugas Bagdonas sakė, kad šį darbą gali sėkmingai dirbti ir vyrai, ir moterys. „Nematau jokio skirtumo. Tai nėra fiziškai sunkus darbas, tačiau jis reikalauja atsakomybės, tikslumo, o tai išvargina”, – mano jis.

Mašinistė Kristina Vadminienė labai paprastai paaiškino, kodėl nerandama darbuotojų. „Siūlo per mažus atlyginimus. Dabar bendrovė perka naują techniką, gal todėl ir negali daugiau mokėti?” – spėliojo ji.

Jau 35 metus bokštinio krano mašiniste dirbanti moteris teigė dabar uždirbanti po 800 litų per mėnesį. „Dar visai neseniai gaudavau tik 600 litų. Nežinau, ką siūlo kitiems darbuotojams, bet to, ką gaunu aš, yra per mažai už šį darbą”, – svarstė moteris.

Viliojo skelbdami metines algas

Sunkiai darbuotojų randa ir kitos įmonės. Prieš keletą mėnesių viena siuvykla skelbimuose pradėjo skelbti, kad siuvėjoms siūlo uždirbti po 20 tūkstančių litų ir daugiau.

Ne visi susiprato, kad tai – metinis atlyginimas, kurį reikėtų dalyti iš dvylikos. Bendrovės atstovai pasakojo, kad taip pat nežino, kaip rasti darbuotojų. „Algą siūlome neblogą, tačiau siuvėjų vis tiek trūksta”, – sakė jie.

Registruotas nedarbas nuolat mažėja

Darbo biržos duomenimis, nedarbo praėjusių metų pabaigoje buvo 4,1 proc. 2004-ųjų pabaigoje jis buvo 6 proc. Sausio 1-ąją teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 87,2 tūkst. bedarbių, arba 31 proc. (39,2 tūkst.) mažiau nei prieš metus. Darbo neturėjo 53,3 tūkst. moterų ir 33,9 tūkst. vyrų, kurie buvo užsiregistravę biržoje.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2005 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1379,1 lito (valstybės sektoriuje – 1425,1 lito, privačiame – 1347,5 lito).

Dainoras Lukas