„Noriu kurti kino meną, o ne kino sportą”

Praėjusių metų gruodžio 16 dieną didžiųjų Lietuvos miestų kino teatruose startavo lietuviškojo kino festivalio-konkurso „AXX” antrojo etapo premjera. Po jos buvo paskelbti ir trys „AXX” nugalėtojai – Emilis Vėlyvis (filmas „Mazgas”), Kęstutis Gudavičius („Normali pora”) ir Arūnas Rutkus („Gimimo diena”).

Festivalio laimėtojai pasidalino 120.000 litų prizinį fondą. Gavę po 40.000 litų, kiekvienas jų įsipareigojo sukurti 30 min. filmą. Režisierių darbus žiūrovai pamatys jau šių metų festivalio-konkurso „AXX” atidarymo metu.

Iš Klaipėdos kilęs, profesionalias režisūros studijas baigęs K. Gudavičius antrajame festivalio etape pristatė juostą „Normali pora”, kuri pasakoja apie drauge gyvenančių vaikino ir merginos pastangas gyventi normaliai. Neprisistatęs žiūrovas, išsakydamas savo nuomonę apie festivalio filmus, viename interneto portale apie „Normalios poros” režisierių rašė: „K. Gudavičius – lietuviškasis Kventinas Tarantinas.

Laba diena, ar kalbuosi su lietuviškuoju K. Tarantinu?

Na, ne. Tikriausiai jums reikia E. Vėlyvio. Jis pas mus – K. Tarantinas.

Bet, Kęstuti, apie Jus taip rašo Jūsų filmų mėgėjai.

Kur skaitėte? Nežinojau, – juokiasi. – Aš maniau, kad E. Vėlyvis, kuris savo filmuose mėgsta šaudyti, keiktis ir spjaudyti, yra prisižiūrėjęs K. Tarantino filmų. Bet tai – nesvarbu. Juk pasitaiko, kad žmonės susipainioja.

Ar jau pailsėjote po bemiegių filmavimo naktų?

Į darbą iškart reikėjo grįžti. Bet, nepaisant to, jau „išeidinėju” iš filmo kūrimo savijautos. Net keista, kad be filmavimo dar yra ir gyvenimas, – juokiasi. – Nepastebėjau, kaip žiema atėjo…

Ar, pasinėręs į filmo kūrimą, pamiršote ir asmeninį gyvenimą?

Aha. Kai prasidėjo filmavimas, su drauge susitarėme, atsisveikinome ir, ji išvažiavo. Mėnesį laiko nesimatėme. Į namus grįždavau tik dirbti. Kai prasidėjo montažo darbai, montažinėje net gyvenau.

Dabar, kai patekęs į trečiąjį etapą kursite naująjį filmą, gal su drauge atsisveikinsite metams?

Ne, gal užteks ir mėnesio, – vėl juokiasi. – Kai kūriau pirmąjį filmą ji labai pyko, nervinosi, bet dabar jau palaiko mane.

Sukūrėte „Perspektyvią porą”, „Normalią porą”. Apie ką bus trečiasis filmas? Gal apie idealią?

Mintis, kad gali atsirasti filmas apie idealią porą, sklando. Jau dabar galėčiau sėsti ir rašyti scenarijų, bet kol kas neturiu atspirties taško. Sukūręs filmą „Perspektyvi pora” nė neketinau tęsti šios istorijos antrajame filme. Bet taip išėjo, kad abiejų filmų istorijos panašios. Tačiau „Normali pora” nėra „Perspektyvios poros” tęsinys. Gal iš jau sukurtųjų juostų bei būsimosios ir galėtų išeiti triptikas? Tikrai nežinau – reikia pagalvoti.

Kodėl filmų ašimi pasirinkote vaikino ir merginos santykius? Ar, kurdamas juostas, rėmėtės savo asmenine patirtimi?

Mano tikslas – filmo istorija negali būti laužta iš piršto. Filmo pagrindu paimu gyvenimišką situaciją, kurią šiek tiek sutirštinu, paryškinu. Noriu, kad žmonės į mano filmus žiūrėtų su ironija, kad iš jų juoktųsi, ir, žinoma, filmo situacijose atpažintų save.

Į „šaudymus ir gaudymus” žiūriu kaip į dekoraciją, kuri nekelia jokių emocijų. O aš noriu kalbėti apie tuos dalykus, kuriuos atpažintų kiekvienas. Tarkim, juostoje „Normali pora” yra lovos scena – jaunuoliai sėdi lovoje, bet nesimyli. Kiekvienas šią gyvenimišką situaciją interpretuoja savaip. Sėdėdamas kino teatro salėje, stebėjau žiūrovų reakcijas. Kiekvienas tą sceną vertino skirtingai.

Žinoma, filmus kuriu remdamasis savo asmenine patirtimi. Kalbu apie tuos dalykus, kuriuos išmanau geriausiai. Manau, kad man sunku būtų kalbėti apie idealią keturiasdešimtmečių porą. Todėl ir nedrįstu pradėti gilintis į tai.

Iš Jūsų kalbos supratau, kad nelabai palankiai vertinate savo kolegų, su kuriais patekote į finalą, darbus?

Atsiprašau už netinkamą pavyzdį. Gink Dieve, taip nėra. Tiesiog jų filmų žanras ir stilius skiriasi nuo manųjų. Tai nėra blogai. Įvairovė sveikintina. Ir festivaliui jos reikia. Tada žiūrovas gali rinktis, kas jam patinka, kas – ne.

Ar Jūsų, kaip kūrėjo, ambicijų neužgavo faktas, jog reikėjo varžytis su neprofesionalias režisūros studijas baigusiais filmų kūrėjais?

Aš to dalyko nesureikšminu. Kartais tik būdavo „abydna”, kad neprofesionalai „ima ir padaro”. Bet visa esmė ne kūrėjuose, o filmuose. Jei žiūrovai juos žiūri, vadinasi, jiems patinka.

Kai kurie „AXX” režisieriai žiūrovus bandė pritraukti žinomais veidais. Jūs, priešingai, pasirinkote jaunus ir mažai žinomus aktorius. Ar tai darėte sąmoningai?

Sąmoningumo buvo. Valinskai ir valiuliai – ne tie žmonės, kurių man reikėjo. Filmuojamas žmogus turi mokėti vaidinti, todėl aktorius rinkausi labai ilgai – „Normaliai porai” ieškojau tipinių personažų.

Tai šiuo atveju Jūs esate labiau panašus į režisierių Vudį Aleną.

Gal, – juokiasi. – Man svarbu, kad žmogus vaidintų. Užsikrovus neprofesionalą, vėliau gali turėti bėdos. O kai dirba aktoriai, filmavimas vyksta taip, kad net dūmai rūksta.

„AXX” organizatorius ir prodiuseris Mindaugas Vosylius festivalio dalyvius pavadino naujosios kartos lietuviško kino kūrėjais. Ar sutinkate su tokiu jo pasakymu?

Kad „AXX” filmai yra kitokie – faktas. Nemanau, kad reikėtų skelbtis, jog esame naujoji karta. Gal tiesiog reikėtų sakyti, jog bandome jąja tapti. Kol kas žengiame pirmuosius žingsnius. Sunku ką nors pasakyti. Festivalis – vienas iš kultūrinių reiškinių, kuris lengvai suvokiamas, filmus lengva žiūrėti. Kitaip tariant, „AXX” – „popsinės” kultūros reiškinys.

Būtent to šiandieniniam žiūrovui ir reikia.

Taip. Norima, kad žmonės eitų žiūrėti kiną, norima parodyti, kad lietuviai sukuria ir kitokius filmus, o ne vien tik „marazmą” (tokia yra išankstinė nuomonė). Šis festivalis turėtų pakeisti nuomonę apie kiną, turėtų praplėsti jo sampratą ir įrodyti žiūrovams, kad gali būti ir kitoks lietuviškas kinas.

M. Vosylius svajoja, kad antrojo etapo laimėtojai, suvieniję kūrybines galias, sukurtų bendrą filmą. Ar ryšitės dirbti kartu su E. Vėlyviu ir A. Rutku?

Kol kas dar mąstau. Tokia mintis yra, bet reikėtų nutarti, kaip galėtumėme dirbti kartu. Matote, esame labai skirtingi režisieriai.

Ar planuojate kitais metais dalyvauti „AXX” festivalyje, kurio tema „Gėris”?

Ne. Be to, manau, kad organizatoriai neleis. Per metus reikia sukurti vieną filmą, o ne tris. Kitaip bus kino sportas, o ne kino menas.

Auksė Bogužaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.