Su Lietuva mėginę bylinėtis ūkininkai gavo neigiamą atsakymą iš Strasbūro.
Net penkerius metus nagrinėjęs 11,5 tūkstančio žemdirbių iš Lietuvos skundą Europos žmogaus teisių teismas nutarė nespręsti bylos iš esmės.
Strasbūro teisėjus įtikino Lietuvos Vyriausybės argumentai, todėl toliau nebus nagrinėjama, ar buvo pažeistos ūkininkų teisės.
Smulkių ūkių savininkai skundėsi, kad Žemės ūkio ministerija 1999 metais pusę metų jiems nemokėjo valstybės subsidijų už maisto perdirbimo įmonėms parduotus grūdus, pieną ar mėsą.
Pareiškėjai tvirtino, kad pagal tuometines išmokėjimo sąlygas pinigai jiems turėjo būti apskaičiuoti ir pervesti kiekvieną mėnesį, pateikus įrodymus apie pardavimą. Jų manymu, taip buvo pažeista jų teisė į nuosavybę.
Ūkininkai taip pat skundėsi, jog jiems nebuvo suteikta teisė kreiptis į teismą siekiant gauti kompensaciją.
Pirmasis sąraše buvo įrašytas Biržų ūkininkas Kazys Visockas, todėl byla buvo vadinama pagal jo pavardę. Didelės apimties byla Strasbūro teismui svėrė daugiau nei 5 kilogramus.
Neįžvelgė savivalės požymių
Išnagrinėjęs žemdirbių pareiškimą bei Lietuvos Vyriausybės pateiktą poziciją Žmogaus teisių teismas nusprendė, kad pareiškėjai nepanaudojo visų teisinių gynybos priemonių, ir paskelbė šią skundo dalį nepagrįsta.
Teismas palaikė Lietuvos teisėjų poziciją, kad tuo metu nebuvo įstatymo, reikalaujančio apskaičiuoti ir išmokėti subsidijas kiekvieną mėnesį. Konstatuota, kad nėra savivalės požymių aiškinant įstatymų nuostatas.
Taip pat nutarta, kad ūkininkų nuosavybė – neapribota, nes 1999-ųjų pabaigoje numatytas paskutinis terminas apskaičiuoti ir išmokėti subsidijas už tuos metus.
Nuskriaustas nebesijaučia
280 hektarų Čepukų ūkį valdantis K.Visockas tik iš „Lietuvos ryto” sužinojo apie bylos baigtį.
Ūkininkas pabrėžė, kad šią bylą tvarko advokatai, o jis nieko apie tai nežinąs: „Ne aš skundžiau, ne mano iniciatyva skundas buvo. Manęs niekas nenuskriaudė”.
Tačiau vyras nesistebėjo, kad iš visų 11,5 tūkst. Lietuvos ūkininkų jis buvo įrašytas sąrašo priekyje: „Turime būti susitelkę, kitaip nieko nepavyks nuveikti”.
Siuntė signalą ir Vyriausybei
Tikrasis ūkininkų skundo iniciatorius – buvęs Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Kai buvo renkami parašai, jis žadėjo padengti visas teismo išlaidas.
Buvęs parlamentaras „Lietuvos rytui” teigė, kad ši byla jam kainavusi nedaug, nes advokatai netaikė baudžiamųjų bylų įkainių: „Pasitelkėme specialistus, kilusius iš žemdirbių šeimų ir gerai suprantančius jų problemas”.
Anot R.Karbauskio, prieš penkerius metus šia byla buvo siekiama visiems šalies gyventojams ir jos valdžiai parodyti, kaip sutelkus jėgas galima taikiai kovoti už savo teises.
Tuometei konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus vadovaujamai Vyriausybei taip pat mėginta priminti, kad, be Lietuvos teismų, yra ir aukštesnių institucijų, kuriose galima ieškoti teisybės.
R.Karbauskio tvirtinimu, 11,5 tūkstančio Lietuvos ūkininkų iš principo neprašė priteisti pinigų žalai atlyginti. Strasbūro teismo buvo tik prašoma įpareigoti Lietuvos Vyriausybę pripažinti, kad ji nevykdė savo įsipareigojimų.
Viltis – prancūzų ūkininkai
„Tačiau byla buvo nagrinėjama taip ilgai, kad šio sprendimo pasekmės nebeturės jokios vykdomosios reikšmės. Šiandien mūsų gyvenimą lemia jau Europos Sąjungos politika”, – pabrėžė R.Karbauskis.
Pašnekovas aiškino, kad dabar didžiausia Lietuvos ūkininkų viltis – ne Strasbūro teismas, o Prancūzijos žemdirbiai: „Nors jie sudaro tik 4 proc. Prancūzijos gyventojų, neleidžia skriausti ne tik savęs, bet ir visų ES ūkininkų”.
Rekordas nebuvo užfiksuotas
R.Karbauskis pripažino, kad, per pusantro mėnesio visoje Lietuvoje surinkęs 11,5 tūkst. parašų, mėgino siekti savotiško rekordo Strasbūro teisme.
Tačiau Europos žmogaus teisių teisme rekordai nefiksuojami. Dažniausiai šiai institucijai savo valstybe skundžiasi vienas žmogus. Kartais skundą pasirašo įmonės darbuotojai arba bendrą interesą turinčios gyventojų grupės.
Strasbūre teisybės yra ieškojusios ir kai kurios didelės pasaulio bendrovės – Kanados avialinijos „Air Canada”, britų laikraštis „The Sunday Times”.
Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė teigia, kad šis Lietuvos ūkininkų pareiškimas buvo rekordinis pagal pareiškėjų skaičių, tačiau jokio oficialaus patvirtinimo ji negavusi.
Pareigūnės įsitikinimu, Lietuva neturėtų siekti tokių rekordų, nes problemas gali išspręsti ir vieno žmogaus byla, po kurios keičiami teisiniai aktai.
Dalia Gudavičiūtė