Potvynis budina gelbėtojus iš žiemos miego

Nuo sausio pradžios prasidėjęs atlydys iki vakar Nemuno žemupyje buvo apsėmęs dviejų tūkstančių hektarų teritoriją ir atkirtęs nuo sausumos dvi Pagėgių savivaldybės Lazdėnų ir Vičių kaimų sodybas. Jose gyvena devyni žmonės.

Lazdėnų sodybos šeimininkė 78 metų Adelė Karpienė dėl to penktadienį negalėjo išvykti į buvusio savo žento 52 metų Leono Macaičio laidotuves.

Vyras nuskendo sausio antrosios vakarą, kai važiuodamas namo žabų prikrautu vežimu įvirto į melioracijos kanalą, išsiliejusį iš krantų. Vyro kūną ir negyvą arklį gelbėtojai ištraukė tik kitą dieną.

Niekas neatėjo į pagalbą

Šaukiantį pagalbos L.Macaitį girdėjo jo giminaitė, pasieniečiai, bet per kelių šimtų metrų apsemtą atkarpą atskubėti į pagalbą niekas nesugebėjo.

Kai nuo nelaimės praėjo dvi valandos, vienas reporteris iškvietė karinių oro pajėgų sraigtasparnį.

Po pusvalandžio atskridę gelbėtojai aptiko tai, ko ir reikėjo tikėtis, – vyrą bei kinkinį pasiglemžusią properšą.

Valdininkai skėsčiojo rankomis

Pagėgių savivaldybės valdininkai tiktai skėsčiojo rankomis, kad neturi kuo moters į šermenis perkelti per kelių šimtų metrų pločio vandens atkarpą, pilną ižo.

Tuo tarpu Pagėgiuose be darbo stovi prieš mėnesį specialiai potvyniui nupirktas aerokateris.

Pernai ir užpernai iš Vyriausybės Rezervo fondo Pagėgiai gavo daugiau negu 100 tūkst. litų tam, kad įsigytų visureigių, valčių ir kitų gelbėjimo priemonių.

Valdininkai įsėdo į naujus visureigius, tačiau potvynio pradžią vėl pramiegojo.

Katerių niekas neatsiuntė

Ugniagesių komandos patalpose Pagėgiuose laikomo specialiai gelbėjimo operacijoms skirto aerokaterio kaina – 40 tūkst. litų.

Tokį pat katerį taip pat už Vyriausybės skirtus rezervo pinigus pernai pirko ir Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Gelbėtojai tikino, kad brangiai kainuojančių sraigtasparnių skrydžių iš Nemirsetos nebereikės tiek daug. Mat po ranka bus mobili, ižą bei vandenį greitai skrodžianti technika.

Tačiau nė viena tarnyba nepasiuntė šių katerių, kai praėjusį pirmadienį skendo žmogus.

Kelių šimtų metrų pločio apsemtą atkarpą išžvalgyti teko pilotams, iškviestiems iš Nemirsetos, esančios už 100 kilometrų.

Potvynio vis dar nėra?

Tauragės priešgaisrinė tarnyba, atsakinga už Pagėgių aerokaterio eksploatavimą, iki šiųmečio potvynio jo ir komandos taip ir neparuošė.

„Nespėjome, vanduo greitai pakilo”, – „Lietuvos rytui” aiškino viršininko pavaduotojas Vladas Liekis.

Pagėgių valdininkai, net ir vandeniui nusinešus vieną auką, „Lietuvos rytui” aiškino, kad potvynio vis dar nėra.

Keliautojams – kliūtys

Tuo tarpu vakar paaiškėjo, kad Stoniškių seniūnijoje po vandeniu jau atsidūrė 1,5 tūkst. hektarų.

3,3 kilometro bendro ilgio kelių atkarpos tarp Plaškių, Lazdėnų ir Panemunės bei Vyčių kaimų yra apsemtos iki 40 cm ir lengvomis mašinomis jau neįveikiamos.

Šilutės rajone savaitgalį už Žalgirių miško išsiliejo dešinysis Nemuno intakas Leitė ir paskandino 100 metrų vieškelio Rusnė-Plaškiai atkarpą.

Oro atšalimas vakar stabdė potvynio kilimą, bet pavojus keliautojams nesumažėjo.

Per užšalusius laukus ir kanalus eiti dar rizikingiau, pernai įlūžo ir žuvo vienas žmogus.

Šilutės savivaldybė šiemet jau išleido 11 tūkst. litų ir apsemiamos zonos seniūnams nupirko automobilinių sirenų bei megafonų.

Šie garsiniai signalai padės orientuotis paklydusiems mariose ir tiems, kurie yra atkirsti sodybose.
Aldona Aleksėjūnienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.