Iš miesto biudžeto remiamų kultūros įstaigų ir meno kolektyvų skaičiumi Kaunas pirmauja Lietuvoje
Menininkų namuose ketvirtadienio popietę vykusiame „faifokloke” pareigūnų kalbos buvo lakoniškos ir trumpos, sveikinimai „šuniški”, o patys kultūrininkai linksminosi iš širdies. Solidų orkestro ar muziejaus direktorių galėjai pamatyti šokantį temperamentingąją lambadą, aukštaūgį miesto Tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininką šuoliuojantį „Bitute, pilkoji” žingsniu, kultūros įstaigų vadybininkes – besitaikant… įspirti viena kitai, kad susprogdintų prie kojos pririštą balionėlį. Tariamais banknotais papuošta eglutė padėjo išaiškinti, kas mikliau nuo jos „nusiskins” kultūros biudžetą.
Po sparnu – beveik dvidešimt kultūros įstaigų
„Visi žmonės kelias dienas švenčia Kalėdas, Naujuosius metus, o mes tuo metu vaidinam eglutėse, koncertuojam, vedam renginius, rašom projektus kitiems metams. Dabar trumpas atokvėpis, tad savo būryje pasidžiaukime ir mes”, – kvietė Lėlių teatro režisierius ir aktorius Andrius Žiurauskas.
„2006 metų slenkstis peržengtas, galime palinkėti vieni kitiems, kad šie metai būtų kūrybingi”, – kreipėsi į kolegas Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas. Jis priminė, kad Kaune yra net 18 kultūros įstaigų ir meno kolektyvų, kuriuos išlaiko ar dalinai remia miestas. Tokiu dėmesiu kultūrai negali pasigirti nė viena kita Lietuvos savivaldybė.
Jauniausias, nominaliai jau devynioliktas šios „šeimos” narys – tik 2005-ųjų vėlyvą rudenį įteisintas Kauno miesto muziejus. Kol kas jis dar kūrimosi stadijoje, tačiau puoselėja ambicingus planus. Numatoma, kad ateityje muziejus įsikurs Senamiestyje, istoriniame pastate, kuriame prieš kelis šimtus metų buvo valstybės valdovų rezidencija Kaune. „Manome, kad galime tam pasitelkti užsienio patirtį ir ES fondų paramą”, – optimistiškai dėstė šio muziejaus laikinasis direktorius Arimantas Dragūnevičius.
Pernai vasarį buvo įsteigtas Kauno simfoninis orkestras, suteikęs ryškų impulsą miesto koncertiniam gyvenimui. „Sausio 16 dieną baigsis konkursas orkestro meno vadovo ir dirigento vietai užimti. Iki šiol kolektyvui vadovavęs Pavelas Bermanas daugiau laiko praleidžia ne Lietuvoje, todėl iškilo būtinybė ieškoti naujo vadovo”, – sakė Kauno simfoninio orkestro direktorius Algimantas Treikauskas.
Įvairi veikla, įvairūs adresatai
Daugelis miesto remiamų kultūros įstaigų ir kolektyvų kauniečiams gerai pažįstami. Kauno styginių kvartetas dažnai koncertuoja ne tik savajame mieste, Lietuvoje, bet ir kviečiamas groti užsienyje. Kauno bigbendas, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas”, muzikos ansamblis „Ainiai” – dažni miesto švenčių, iškilmių dalyviai. Šokio teatras „Aura”, Kamerinis, Mažasis, Pantomimos ir plastikos teatrai kamerinėse erdvėse kuria įdomius spektaklius, randančius savo žiūrovą. „Aura” organizuoja tarptautinius šokio festivalius, toli garsėjančius už miesto ribų. Kamerinis teatras ne sykį skynė laurus festivaliuose Rusijoje. Mažasis teatras atstovavo Lietuvai tarptautiniame festivalyje Berlyne „Euroscene”.
Veiklos aštuoniasdešimtmetį pernai paminėjusi Savivaldybės V.Kudirkos viešoji biblioteka – patikimas tarpininkas tarp skaitytojų ir spausdinto žodžio. Biblioteka turi 30 filialų įvairiuose miesto rajonuose, jos fonduose – apie 80 tūkstančių leidinių, kurių jūroje susigaudyti padeda per 120 specialistų.
Miestas išlaiko du muziejus – M. ir K.Petrauskų muzikos ir Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų. Po jo „sparnu” – ir Menininkų namai, puoselėjantys originalias tradicijas, kviečiantys kauniečius į kūrybos vakarus, koncertus, parodas. Šiemet Kultūros centras ir „Girstučio” kultūros ir sporto centras siūlo miesto žmonėms daug renginių, atitinkančių įvairaus skonio auditorijos poreikius. Remontuojant miesto Filharmoniją, Dramos teatrą, šiuose centruose vyksta daugiau koncertų, spektaklių. Paramos iš miesto sulaukia ir viešoji įstaiga „Teatro projektai” (vadovas Petras Venslovas), sukūrusi įdomų spektaklį pagal F.Dostojevskio „Idiotą”, rodytą tarptautiniame festivalyje Taline. „Ąžuolyno” meškučių cirkas – vienintelis šio žanro atstovas, tad irgi globojamas miesto. Kartu su Vyriausybe Savivaldybė remia ir Kauno įvairių tautų kultūrų centrą, buriantį mieste gyvenančias tautines mažumas.
Biudžeto dalybos – vasarį
„Negaliu prižadėti, kad šiemet pinigų kultūros reikmėms gausime daugiau. Tačiau jų tikrai nebus mažiau”, – tikino miesto Tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas. Konkretūs kultūros biudžeto skaičiai paaiškės tik vasarį. Dabar jis intensyviai aptariamas, svarstomi pateikti projektai.
Ką tik išleistas trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir vokiečių, 2006 metų Kauno renginių kalendorius. Jame kiekvienas mėnuo išmargintas festivalių, tradicinių švenčių, konkursų, garsinančių miestą ir už Lietuvos ribų. Tikimasi, kad tie renginiai, ypač vykstantys vasarą, sulauks ir užsienio turistų dėmesio.
„Pernai miestas kultūrai skyrė 9,5 mln. litų. Norėčiau tikėtis, kad ši suma didės. 2006-ųjų kultūros biudžetas turėtų būti mažiausiai 10 milijonų litų. Juk prisidėjo nauja kultūros įstaiga – Kauno miesto muziejus”, – sakė Kultūros skyriaus vedėjas S.Šliažas. Pasak jo, didelės sumos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kultūrininkų lepinimas. Tų milijonų „liūto dalis” sunaudojama kultūros įstaigų patalpų šildymui, kitiems komunaliniams patarnavimams, darbuotojų atlyginimams. Pastatų išlaikymas šiemet gali pabrangti, brangstant dujoms.
Rūta Kanopkaitė