Nuolatinius valdiškų instancijų lankytojus ar teisybės ieškotojus valdininkai skirsto į kelias kategorijas: raudančius, daug kalbančius ir labai daug kalbančius.
Aukštos pareigos valdžios įstaigų interesantams skamba kaip burtažodis. Pastvertas už rankovės koridoriuje, prie valdininkų durų, būsi priverstas išklausyti jų bėdų. Jei ne laiku įsiterpsi – nutildys, jei suabejosi – būsi priskirtas kitai barikadų pusei.
Jiems atrodo, kad valdininkai pučia miglą į akis. Mano, kad sėdinčiųjų valdžioje ar arčiau jos „sąžinė sutrypta dumblyno labirintuose” (ištrauka iš spaudai adresuoto laiško). Valdiškų institucijų lankytojai neslepia sulaukiantys pasiūlymų pasitikrinti psichinę būklę. Ir jie tikrina, tačiau ne savo, o sėdinčiųjų „šiltai ir aukštai”.
Labiausiai jie mėgsta gąsdinti žiniasklaida ir Prezidentūra. Beje, kai kurie jų šiose instancijose jau gerai pažįstami.
Toks įspūdis susidarė „Vakarų ekspreso” korespondentei pabuvojus viename iš gyventojų susitikimų su valdininkais.
Etatiniai prašymų rašytojai
Klaipėdos savivaldybės administracijos Gyventojų informavimo tarnybai per praėjusius metus buvo pateikta apie 1 500 įvairių prašymų.
Daugiausia jų buvo adresuota Socialiniam departamentui ir jo Socialinio būsto skyriui, interesantams ramybės nedavė ir privatizavimo bei turto klausimai.
Gyventojų informavimo tarnybos vyriausiosios specialistės Birutė Kojelienė ir Ingrita Zelmikaitytė sako, kad kai kuriuos lankytojus būtų galima pavadinti „kapitaliniais”. Ne vienas jų surašyti naujo prašymo ateina reguliariai – kas mėnesį, kartais po kelis kartus, ir taip – metai iš metų.
Prašymų Savivaldybei rekordininkas yra greit 60 metų sulauksiantis klaipėdietis, per dešimt mėnesių surašęs 23 raštus dėl socialinio būsto nuomos. Problemų jam kyla dėl nenoro pasirašyti tipišką sutartį.
Pašnekovės, vartydamos abėcėlės tvarka suskirstytą kartoteką, jau gali pasakyti, iš kokios raidės prasideda nuolatinių lankytojų pavardės. Anot B. Kojelienės, tokie teisybės ieškotojai nepriima neigiamų valdininkų atsakymų, nes mano, kad taip pažeidžiamos jų teisės.
Kova už „konteinerių nardytojų” teises
Ne visi nuolatiniai lankytojai spinduliuoja taika ir ramybe. Štai už benamių teises kovojantį Evaldą išvesti yra tekę ir policijos pareigūnams. Tiesa, prieš tai policininkams jį teko iškrapštyti iš tualeto, kur vyriškis pasislėpė vos išėjęs iš valdininkų kabineto.
Tiesa, po kelių tokių prievartinių policijos palydėjimų už Savivaldybės durų Evaldas elgiasi ramiau: atėjęs paprašo popieriaus lapo, surašo skundą ir išeina.
53 metų benamis viename iš skundų mero prašė likimo draugų nors dieną nevaryti iš Nakvynės namų. Taip esą būtų išsaugotas geras miesto įvaizdis, nes benamiai turėtų kur glaustis ir „nenardytų po konteinerius”.
Kitas Evaldo prašymas skamba taip: „Mėre, nuo kada Jūsų vadovaujamame mieste II gr. invalidai miega ant lentų Šilutės plente…” Pabaigoje prašymo tonas virsta maldavimu priimti į pensionatą.
Anot specialisčių, sukioti piršto prie smilkinio, kalbant apie tokius nuolatinius lankytojus, nereikėtų. „Tai – ne turginiai”, – jų bendravimo kultūrą apibūdino moterys. Šie žmonės dažnai būna išprusę, susipažinę su įstatymais. Kai kurie jų turi aukštąjį išsilavinimą. I. Zelmikaitytė girdėjusi, kad ir minėtas benamis yra baigęs net dvi aukštojo mokslo įstaigas.
Juodojo erelio vizitas
Vis dėlto Gyventojų informavimo tarnybos darbuotojos juokauja pasijuntančios psichiatrijos specialistų kailyje – esą kai kuriems nuolatiniams lankytojams galėtų diagnozuoti psichinės būklės paūmėjimus ar pagerėjimus. Pagal kai kurių interesantų apsilankymą galima nuspėti, kad mėnulis yra pasiekęs pilnaties fazę.
I. Zelmikaitytė prisiminė kartą sulaukusi keisto svečio. „Ar kvietėte juodąjį erelį?” – įlėkęs į kabinetą pasiteiravo jaunas vaikinas.
Pasitaiko ir agresyvių lankytojų, kuriems pasirodžius į pagalbą tenka kviestis kolegas. Pasak I. Zelmikaitytės, nežinia, kuo būtų pasibaigęs vieno įtūžusio vyro apsilankymas, jei jam apsilankius pietauti būtų išėję visi Savivaldybės tarnautojai.
Atskirą interesantų grupę sudaro nepatenkintieji kvapais. Vieniems smarvė trukdo gyventi, o kitiems blogi kvapai… ėda drabužius. Viena moteris raudojo dėl ją užpuolusių skruzdėlių. Dažniausiai interesantų namuose apsilankiusios specialios tarnybos skundų priežasties neranda.
Ašaros ir saldainiai
Susitikime su kartas nuo karto Savivaldybėje apsilankančia ir jos valdininkais nepatenkintų žmonių skundus priimančia Seimo kontroliere Zita Zamžickiene Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pats, vos užsiminus apie vieną ar kitą ginčytiną situaciją, iškart pasakydavo ir interesanto pavardę.
„Matytas”, „nematytas” – dažnai nuo to pokalbį su gyventoju mintyse pradėdavo ir pati kontrolierė. Mat ne vienas klaipėdietis į ją kreipiasi pakartotinai.
Kai kurie žmonės prabilti pirmai kontrolierei net neleidžia, pareikšdami, kad ir ubagą reikia išklausyti. Pasitaiko, jog interesantas kalba, kalba ir negirdi, ką jam sako sėdintieji anapus stalo. Kitiems nuosekliai papasakoti savo istoriją trukdo ašaros.
O viena apie tvirtas kyšininkavimo tradicijas byloti atėjusi senolė pokalbį pradėjo nuo saldainių dėžutės stumtelėjimo Seimo žmogaus teisių komiteto atstovų link. Šie dar bandė juokauti, kad gal dėžutėje sudėti slapti dokumentai…
Pas kontrolierę – kaip į bažnyčią
„Rašo, pyksta, ir vėl rašo, nors mano atsakymai nesikeičia”, – apie nuolatinius lankytojus pasakoja Z. Zamžickienė, juos skirstanti į piktus ir nepiktus.
Yra ir kategorija žmonių, kuriems reikia tik pasikalbėti, mat jų išklausyti kantrybės užtenka ne kiekvienam pareigūnui ar valdininkui.
„Ar neišveda iš pusiausvyros kai kurie lankytojai? Neturiu teisės pykti. Tik jei šaukia, būna sunku, nes rėkiantis žmogus nesiklauso. Nė vienas neturi teisės agresyviai šaukti – tai žemina mano žmogišką orumą”, – sako Z. Zamžickienė.
Kaimo žmonės pas Seimo kontrolierę ateina kaip į bažnyčią, pasipuošę šventiniais drabužiais. Ateina išsikalbėti, o vėliau padėkoja, kad buvo išklausyti. Anot Z. Zamžickienės, kai kurie apsilanko suintriguoti skambaus „kontrolierės” vardo, nors net nežino, kas ji tokia ir ką veikia.
Pasitaiko ir juokingų situacijų. Z. Zamčickienė prisiminė, kaip kartą žmogus išsamiai, su visomis detalėmis dėstė savo problemą. Paskui susidomėjo, kur sėdi Seimo kontrolierė, o sužinojęs, kad ji – priešais jį, labai išsigando – pernelyg atviras buvęs.
Sandra Lukošiūtė