Nuo 2006 m. sausio 1 d. darbdaviai mokės diferencijuotas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas, kurių dydis priklausys nuo asmenų, nukentėjusių dėl mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų jų įmonėse, skaičiaus.
Diferencijuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą, siekiama skatinti draudėjus labiau rūpintis savo darbuotojų sveikomis ir saugiomis darbo sąlygomis.
Iki šiol visi draudėjai už savo darbuotojus mokėjo vienodo dydžio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoką – 0,3 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio sumos.
Nuo šių metų pradžios bus trys įmokų tarifo grupės su skirtingo dydžio įmokomis. Didžiausią įmoką turės mokėti draudėjai, kurių įmonėse per paskutiniuosius 3 kalendorinius metus įvyko mirtini arba daug sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ar ūmių profesinių ligų. Šie draudėjai bus priskiriami I rizikingumo grupei, kurios įmokos tarifas sudarys 1 proc. arba bus 0,7 proc. didesnis už buvusį tarifą.
II grupei priklausys draudėjai, kurių įmonėse per vertinimo laikotarpį buvo sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe ar mirtini, tačiau įvykę ne paskutiniais metais, o anksčiau. Šios grupės draudėjams įmokos tarifas bus 0,53 proc. arba 0,23 proc. didesnis už buvusį tarifą.
III grupei bus priskiriami draudėjai, kurių įmonėse nebuvo nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, ir jie mokės mažiausio dydžio įmoką – tik 0,28 proc. arba 0,02 proc. mažiau negu anksčiau.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifai pagal grupes ir draudėjų priskyrimas grupėms bus tvirtinami vieneriems kalendoriniams metams.
Surinktomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo lėšomis galės naudotis tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios neturi galimybių savo lėšomis įgyvendinti prevencinių priemonių darbuotojų apsaugai nuo rizikos darbe, jų saugai ir sveikatai gerinti (darbo vietoms ar technologiniams procesams tobulinti ar kitoms priemonėms, kurias įdiegus pašalinami ar sumažinami profesinės rizikos veiksniai finansuoti) galės kasmet teikti paraiškas ir gauti lėšų prevencijai iš „Sodros” biudžeto.
Tai numatyta Lėšų, skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarkoje. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, ši nauja galimybė gauti paramą iš „Sodros” biudžeto sudarys sąlygas gerinti darbuotojų darbo sąlygas.
Įmonės, pageidaujančios gauti iš „Sodros” biudžeto lėšų prevencinėms priemonėms, susijusioms su profesinės rizikos šalinimu ar mažinimu, įgyvendinti, paraiškas dėl prevencijai skirtų lėšų ateinantiems metams skyrimo turės teikti kasmet iki spalio 15 d. Paraiškas registruos Valstybinė darbo inspekcija, paraiškas vertins komisija iš Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo valdybos, Valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų.
Pirmenybė prevencijai skirtoms lėšoms gauti bus teikiama toms įmonėms, kurios įsipareigos skirti ne mažiau kaip 30 procentų savo lėšų konkrečiai priemonei (priemonėms) įgyvendinti. Esant vienodoms įmonių skiriamoms lėšoms, pirmenybė bus teikiama įmonėms, kurios už tokias pačias lėšas numato pasiekti geresnių kiekybinių rodiklių (numatomas didesnis darbuotojų, kuriems bus pagerintos darbo sąlygos, skaičius) bei geresnių kokybinių rodiklių (numatoma keisti technologinius procesus panaudojant nekenksmingas ar mažiau kenksmingas medžiagas, modernizuoti darbo įrenginius, įrengti kolektyvines apsaugos priemones, numatoma įgyvendinti kitas priemones, kurias įdiegus pagerinama darbo aplinka bent keliose darbo vietose).
„Darbdaviai žinos, jog jie ne tik moka nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas, bet ir turi galimybę iš bendros kišenės gauti iš lėšų savo darbuotojų saugumui užtikrinti”, – teigia Vilija Blinkevičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija