Vakarų mokslininkai geriausia naujamete dovana, teikiančia didžiausią naudą sveikatai, pripažino juodąjį šokoladą.
Naujausi tyrimai parodė, kad net nedideli jo kiekiai reguliariai valgant gerina širdies ir kraujagyslių veiklą. Mokslininkai teigia, kad juodajame šokolade yra didelė efektyvių antioksidantų flavonoidų koncentracija.
Šiek tiek anksčiau Helsinkio universiteto mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip nėštumo metu šokoladas veikia būsimojo kūdikio sveikatą.
Rūkantiems vyrams
Mokslo žurnalas „Heart” gruodžio numeryje rašo, kad juodasis šokoladas skatina staigų kraujo srauto padidėjimą kraujagyslėse. Šis fenomenas išlieka aštuonias valandas po to, kai valgėte šokolado.
Mokslininkai sako, kad juodajame šokolade yra didelė efektyvių antioksidantų – flavonoidų – koncentracija. Jie padeda kraujagyslių sienelėms išlikti jaunoms, užkerta kelią ankstyvam sustingimui.
Pieniškas šokoladas tokių gydomųjų savybių neturi, nes jame esanti pieno rūgštis antioksidantus neutralizuoja. Būtent todėl mokslininkai medikai mano, kad nėra geresnės naujametės dovanos, kaip tikras juodasis šokoladas. Tačiau šokolado negalima valgyti per daug, nes jame gana didelis riebalų kiekis.
Be to, šokoladas gali padėti ir rūkoriams. Ciūriche rūkantys vyrai buvo tirti pasitelkus šokoladą. Rūkymas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl buvo pasirinkta 20 rūkančių savanorių grupė.
Vyrams pasiūlyta atsisakyti daug antioksidantų turinčio maisto, o vietoje to per dieną suvalgyti 40 gramų šokolado. Eksperimentui buvo naudojamas ir juodasis, ir baltasis šokoladas.
Praėjus dviem valandoms, kai buvo suvalgyta šokolado, mokslininkai ultragarso aparatu tikrino kraujo arterinį srautą. Paaiškėjo, kad tamsusis šokoladas, kuriame yra iki 74 proc. kakavos, gerina kraujo tekėjimą arterijomis. Baltasis šokoladas, turintis vos 4 proc. kakavos, nedavė jokio efekto.
Nėštumo metu
Helsinkio universiteto mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip nėštumo metu šokoladas veikia būsimojo kūdikio sveikatą.
300 nėščių moterų pirmiausiai paprašė įvertinti patiriamo streso lygį ir suvalgomo šokolado kiekį. Kai respondenčių vaikams sukako šeši mėnesiai, buvo atlikta kita apklausa. Šį kartą mokslininkai aiškinosi, kaip moterys vertina savo mažylių elgesį.
Paaiškėjo, jog moterys, streso metu valgiusios šokolado, kur kas dažniau pastebėdavo, kad jų vaikai daug šypsosi ir juokiasi, yra aktyvesni ir mažiau nei kiti baiminasi nepažįstamoje aplinkoje. Tuo tarpu šokolado nevalgiusios motinos dažnai prisipažindavo, kad jų mažyliai naujoje aplinkoje stipriai nerimauja.
Suomių mokslininkai spėjo, jog esama ryšio tarp to, kad nėštumo metu moterys streso atsikrato valgydamos šokoladą, ir vaikų elgesio. Anot jų, aktyvūs „saldžiojo nuodo” komponentai gali prasiskverbti pro placentą ir paveikti mažylį.
Tačiau gerai žinomos „Cadbury” firmos atstovas mano, kad šis produktas daro labiau psichologinę nei fiziologinę įtaką. „Šokolado komponentas, gerinantis nuotaiką, – feniletilaminas. Bet jo kur kas daugiau yra pomidoruose ir vaisiuose… Žmonių nuotaiką labiau kelia malonus šio produkto skonis”, – tvirtino jis.
Naidželas Denbis iš Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos taip pat nusiteikęs skeptiškai: „Nors šokoladas gali stimuliuoti serotonino – džiaugsmo hormono – išsiskyrimą, vargu ar jis gali prasiskverbti pro placentą ir paveikti kūdikį”. Būsimas mamas jis įspėja nepiktnaudžiauti šokoladu, nes jis turi daug kalorijų.
Medicinos istorijoje gydytojai daug kartų keitė požiūrį į tokius stimuliuojančius produktus, kaip šokoladas, arbata, kava ir cukrus, be to, neretai į priešingą pusę. Net ir dabar mokslininkai dėl to nesutaria. Nors panorėjus galima bet ką – net ir avižinę košę – pavadinti kenksminga. Bent jau galutinai įrodyta viena: nedidelės šokolado dozės stresą pašalina.