Vokiečių rašytojo Klauso Modiko (Klaus Modick) romaną „Dvidešimt ketverios durys” (išleido „Vaga”, vertė Leonas Petravičius) galima drąsiai vadinti kalėdiniu: šiai progai, be jokios abejonės, jį taikė ir pats autorius, ir, kaip galėjome įsitikinti, jo vertimo į lietuvių kalbą leidėjai. Romano forma subtiliai priderinta prie Kalėdų laukimo nuotaikos, o turinys – prie Kalėdų stebuklo išsipildymo.
Dvidešimt ketverios durys – tai kasdien po vieną nuo advento pradžios iki Kalėdų atveriami vadinamojo Advento kalendoriaus langeliai, viduje slepiantys kokį nors netikėtumą, siurprizą. Tokiu būdu komponuojamas ir K.Modiko romanas: į šiuolaikinę vokiečių rašytojo šeimą pakliūva rankų darbo Advento kalendorius, už kurio langelių slepiasi po atskirą piešinėlį. Kaip netrukus paaiškėja, jie pasakoja vieną paslaptingą istoriją, nutikusią po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje, britų okupuotoje zonoje, 1946-1947 metų sandūroje. Taigi čia paraleliai pasakojamos dvi istorijos apie Kalėdų sutikimą mūsų dienų Vokietijoje ir tą metą, kai visko stigo, kai klestėjo juodoji rinka, kai už pakelį cigarečių galėjai nusipirkti batus ir pusvelčiui įsigyti brangių paveikslų.
Jonas VABUOLAS
Neidomi knyga