Klaipėdos vandenyse plinta neskanūs vėžiai

Klaipėdoje ir netoli jos sparčiai plinta rainuotieji vėžiai. Jie išstumia vieną iš lietuviškos virtuvės delikatesų – plačiažnyplius vėžius. Jų mėsa yra vienas mėgstamiausių užkandžių prie alaus.

Veisia žvejai

Rainuotųjų vėžių pilna Danės upėje žemiau Taubučių užtvankos (Kretingos rajonas), Darbos ir Žibos upeliuose. Taip pat šie vėžiai gyvena ir Trinyčių tvenkinyje.

Mokslininkai mano, kad rainuotuosius vėžius į su upėmis nesusisiekiančius vandens telkinius, kaip Trinyčių tvenkinys, užveisė meškeriotojai.

Viena didžiausių problemų, kad žvejai dažniausiai neskiria vėžių rūšių. Atsitiktinai prisigaudę vėžių, juos paleidžia į šalia namų esančius vandens telkinius.

Žvejai turėtų būti suinteresuoti, kad neišplistų rainuotieji vėžiai. Šių vėžių mėsa kieta ir ne tokia skani kaip plačiažnyplių vėžių. Rainuotieji vėžiai pavojingi ir tuo, kad perneša vėžių maro užkratą patys juo nesirgdami. Prieš penkiasdešimt metų išplitęs vėžių maras išnaikino labai daug plačiažnyplių vėžių.

Rainuotieji neskanūs

Plačiažnyplis vėžys turi plačias raudonai ruda apačia žnyples. Užauga iki 20 centimentrų ilgio ir 300 gramų svorio. Dažniausiai sugaunami apie dešimt centimetrų ilgio vėžiai.

Jiems būtinos slėptuvės po akmenimis, kelmais, šaknimis. Jie yra aktyvūs tik apie keturias valandas per parą ir tik naktį. Arčiausiai Klaipėdos plačiažnyplių vėžių yra Gargždų žvyro karjeruose.

Rainuotieji vėžiai Lietuvoje ir Europoje yra svetimi, įvežti iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje pradėjo plisti vos prieš dešimt metų. Juos atpažinti galima pagal viršutinėje pilvelio pusėje esančius ryškiai rudus skersinius dryžius.

Žnyplės ir kiautas turi aštrius spyglius. Retai užauga ilgesni nei dešimt centimetrų. Sparčiai plinta per Nemuno ir Šešupės upių baseinus.

Slėptuvėmis nesinaudoja, yra aktyvūs beveik visą parą. Būdami aktyvesni, ne tokie reiklūs vandens švarumui ir labai vislūs, rainuotieji vėžiai išstumia plačiažnyplius.

Rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus be jokių apribojimų. Mėgėjiškos žūklės taisyklės nurodo tik tai, kad nuo spalio 15 iki liepos 15 dienos negalima gaudyti plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių.

Parduotuvėse prekiaujama siauražnypliais vėžiais, tačiau jais negalima žuvinti vandens telkinių. Žemaitijoje natūraliai gyvena tik plačiažnypliai vėžiai. Juos ir rekomenduojama veisti.

Lietuvoje draudžiama savavališkai žuvinti vėžius. Tai galima daryti tik pasikonsultavus su mokslininkais.

Tomas Ruginis,

Vincas Grigas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Klaipėdos vandenyse plinta neskanūs vėžiai"

  1. jurgita

    kur yra paplite placiaznypliai ir kur siauraznypliai vėžiai lietuvoje?

  2. vaida

    taip man taip pat idomu kur paplite siauraznypliai ir placeznypliai veziai Lietuvoje???

Komentuoti: vaida Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.