„Meškeriotojų savaitgalio” puslapyje buvo rašoma, kad „Aisės žūklės” bendrovė sėkmingai bendrauja su užsienio firmomis ir siunčia joms savo gamybos voblerius, kurie labai populiarūs tarp žvejų mėgėjų.
Skaitytojai pageidavo, kad plačiau apie tai papasakotume. Tai padaryti maloniai sutiko vienas UAB „Aisės žūklės” savininkų Andrius Jakštas.
Mūsų verslo žūklės įrankių gamybos pradžia sutapo su Klaipėdos muselininkų klubo įsteigimu 1987 metais. Noras meškerioti museline buvo didžiulis, tačiau tuometinėje Lietuvos žūklės prekių rinkoje įsigyti ką nors šiam pomėgiui buvo neįmanoma. Ritelę galima buvo pritaikyti, meškerykotį bent pradžiai – pasidaryti pačiam. O muselinio valo trūko labiausiai.
Sumaniau gana drąsią avantiūrą – parašiau laišką į vieną žinomiausių pasaulyje museline įranga prekiaujančių firmų – anglų „House of Hardy” ir išklojau mūsų, lietuvių, bėdas. Anglai maloniai nustebino, o dar labiau – nudžiugino, jau po kelių savaičių atsiuntę man du puikius valus – vieną plaukiantį, kitą – skęstantį, abu tuomet mums dar neregėtos torpedinės skerspjūvio formos.
Labai norėjau kokiu nors būdu išreikšti anglams dėkingumą už neįkainojamą dovaną. Ėmiau ir nusiunčiau į „House of Hardy” saujelę savo pirmųjų rankų darbo medinių voblerių. Nors žinojau, kad visi Hardyje yra ne spiningo, o muselinės entuziastai, kitaip atsidėkoti neturėjau galimybės. Vėliau ši dovana mums tapo itin vertinga. Vienas Hardžių firmos savininkų labai gerai pažinojo Koventrio universiteto chemijos profesorių poną Gordoną Grifitsą, didžiulį muselinės žūklės entuziastą. Profesorius kaip tik tuo metu baigė savo profesinę karjerą universitete, ruošėsi į pensiją, tačiau nenorėjo likti be aktyvios darbinės veiklos ir sumanė kartu su sūnumi įkurti firmą, prekiaujančią medžiagomis ir įrankiais, skirtais muselėms rišti. Kartu buvo sumanyta prekiauti ir originaliais spiningo masalais, daugiausia skirtais trofėjinių lydekų žūklei, – verslo dalis, kuri buvo numatyta profesoriaus sūnui Filui. Su muselinės paskirties prekėmis problemų nekilo, bet originalių medinių masalų spiningui tiekėjo Grifitsai neturėjo. Štai čia ir padėjo pažintis su vienu iš Hardžių, kuris patarė susisiekti su manimi.
Pradžiai Grifitsai užsisakė partiją įprastinių voblerių. Paskui pradėjo siųsti savos konstrukcijos ypatingų formų vilioklių pavyzdžius. Kartu bendradarbiaudami, pradėjome neįprastų medinių masalų gamybą (ši masalų grupė tarp meškeriotojų žinoma kaip „džerkai”). Pamažu Grifitsai plėtė savo produkcijos rinką. Po kelerių metų anglų firmos atstovai pradėjo prekiauti „Aisės” gamybos masalais Švedijoje, Olandijoje, Danijoje, dar vėliau – Kanadoje ir JAV. Kadangi žūklė su „džerkais” yra labai specifinė, ji neturi ypač daug pasekėjų. Ateinančią vasarą bus jau penkiolika metų, kai „Aisė” bendrauja su anglų firma, kuri, mirus senajam Grifitsui, pakeitė pavadinimą į „Fishing Pool”.
Juras Šilgalis