Švenčių dienomis nerimstantys žvejai pavieniui ir grupelėmis buvo nuvykę prie Minijos. Oras palankus, vanduo nepakilęs, skaidrus.
Vyrai žingsniavo pakrantėmis, mėtė spiningus, tikėdamiesi lydeką prisivilioti. Kelių valandų meškeriojimas buvo nerezultatyvus. Nekibo. Gal oro permaina nesuaktyvino žuvų, gal kitos gamtos sąlygos joms apetito nežadino. Bet laikas, praleistas gamtoje, kurioje jautėsi tikras žiemos alsavimas, žvejus nuteikė puikiai. Pailsėjo žmonės.
Buvo mėgėjų, kurie nuvažiavo ir prie Nemuno. Čia aplinka kita. Pakrantėse – ledas, tiesa, nestoras, o toliau plaukė ižas. Žodžiu, nėra ką veikti spiningautojams.
Tokia pat situacija ir Pakalnės upėje, kurią Klaipėdos žvejai mėgėjai mėgsta aplankyti.
Buvo nuvažiuota ir prie Leitos. Ji jau apsitraukusi ledu. Net ir drąsiausieji nedrįso pradėti poledinės žūklės: pavojinga, nes ledas žmogaus neišlaikys. Teks palaukti. O šaltukas jau spaudžia.
Kuršmarės prie Nidos jau irgi nebebanguoja. Jos lygios lygios, ledu apsitraukusios, tik kol kas trapiu ir plonu. Nė nebandyk ant jo lipti.
Smiltynės pakrantėje nieko naujo. Stintos neatėjo. Tik ištikimos žvejų palydovės plekšnės (įvairaus dydžio) dar kimba – ir dieną, ir vakare.
Juras Šilgalis