Vienkartinė finansinė injekcija, nors ir rekordinė, pozityvių poslinkių greitai neatneš
Prie 3 milijardų litų priartėjęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas suteikia vilčių, kad didžiausių nepriteklių laikai sveikatos sektoriuje baigiasi. Pacientai turėtų pajusti pagerėjusią paslaugų kokybę, prieinamumą, gauti daugiau ir modernesnių vaistų, būti gydomi naujausiais metodais. Medikų laukia toliau kilsiančios algos, gerėjančios darbo sąlygos.
Tačiau euforiją užgesina realybė: ligonių daugėja, vaistai ir įranga brangsta, gydymo įstaigoms tenka daugiau pinigų skirti atlyginimams, komunalinėms išlaidoms. Taigi finansavimo augimo eilinis ligonis gali nepajausti.
Nusiteikęs optimistiškai
Ateinančių metų PSDF biudžetas bus net 524 mln. litų arba 22,2 proc. didesnis nei šiųmetis. Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga nusiteikęs optimistiškai: „Aš labai džiaugiuosi, kad pavyko įrodyti, jog per metus galima nemažai nuveikti. Tačiau norint toliau vykdyti strategines nuostatas, restruktūrizavimo planus, reikia daugiau pinigų. Paaiškinus tai, pavyko pasiekti, kad pajamos PSDF biudžete didėtų 524 mln. litų. Dar bus galima panaudoti 200 mln. litų iš biudžeto rezervo. Tai precedento neturintis faktas. Galėsime įgyvendinti užsibrėžtus tikslus”.
Papildomos lėšos PSDF biudžete atsiras 19,6 proc. padidėjus valstybės biudžeto įmokoms ir asignavimams bei įmokoms už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis – 2006 metais už vieną draudžiamąjį įmoka bus didesnė 40 litų.
Tikimasi, kad 13 proc. augs biudžeto pajamos iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų už dirbančius asmenis, gaunančius atlyginimą, o įmonių ir organizacijų atskaitymai iš gyventojų pajamų mokesčio pateks 28,4 proc. daugiau nei šiemet.
Visiems po truputį
Kaip ir kasmet didžiausia PSDF biudžeto dalis skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti – beveik 1,9 milijardo litų arba 24,8 proc. daugiau nei 2005 m. Pirminės sveikatos priežiūros išlaidos bus didesnės beveik 12 proc., greitosios medicinos pagalbos – 9,6 proc., slaugos ir palaikomojo gydymo – 17,6 proc., ambulatorinių specializuotų bei stacionarinių paslaugų – 18,7 proc.
Didinant paslaugų bazines kainas (2006 m. papildomai bus panaudota 334 mln. litų) gydymo įstaigoms ir toliau bus sudaroma galimybė daugiau užsidirbti ir didinti medikų darbo užmokestį.
Pasak Ž.Padaigos, įgyvendinant Sveikatos apsaugos sistemos ilgalaikės raidos strategiją 2006 metais bus pirmą kartą pradėta įtraukti į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinę kainą dalis lėšų (26,5 mln. litų), skirtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimui kompensuoti.
Didesni pinigų srautai bus nukreipti į sritis, kuriose jų stygius bene skaudžiausiai atsiliepdavo ligoniams – medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą bei vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui teks 11 proc. daugiau -103 mln. litų, o vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – 507 mln. litų, 15 proc. daugiau.
Trečdaliu daugiau pinigų numatyta galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, protezams įsigyti ir centralizuotai apmokamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti – iš viso 100 mln. litų. Ši vieta taip pat buvo viena silpniausių, žmonėms reikėdavo laukti protezų po keletą metų arba pirkti už savus pinigus.
Dantų protezavimo išlaidoms planuojama skirti 8,5 mln. litų. Ortopedijos technikos priemonėms įsigyti – 28 mln. litų.
Sveikatos programoms bus atseikėta 147 mln. litų, net trečdaliu daugiau nei šiemet. Belieka tikėtis, kad šie milijonai bus panaudoti efektyviau nei iki šiol, mat daugelis programų, suryjančios krūvas pinigų, sveikatos rodiklių nepagerina ir planuotų tikslų nepasiekia.
Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs, kad sveikatos programų efektyvumas padidės priėmus tarpžinybinių sveikatos programų koordinavimo tvarką, kuri jau parengta. Tvarka labai aiškiai reglamentuoja atskirų institucijų atsakomybę už priemonių, už kurias jos atsakingos, įgyvendinimą.
Daugiau lėšų prevencijai
Kitais metais profilaktinių sveikatos programų finansavimas didėja net 70 proc., džiaugiasi Ž.Padaiga: „Tikiuosi, kad tai leis žengti didelį žingsnį į priekį laiku diagnozuojant ligas ir užkertant kelią sunkiems susirgimams”.
Ilgą laiką PSDF lėšomis nebuvo praktikuojama finansuoti ligų prevencijos bei profilaktikos. Pirmieji žingsniai žengti 2004 metais, kai pradėta įgyvendinti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Vaikų krūminių dantų dengimo silantais programos.
Šiemet pradėta Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Parengta Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių, Priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programos. 2005 metais prevencinėms profilaktinėms programoms teko 8 mln., o kitiems metams numatyta 13,5 mln. litų.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programai bus skiriama 3,8 mln. litų, tikimasi patikrinti 200 tūkst. moterų. Privalomojo draudimo sveikatos taryba praėjusią savaitę pritarė, kad būtų įtrauktos ir finansuojamos naujos šios programos paslaugos.
Atrankinei mamografinei patikrai dėl krūties vėžio numatoma skirti 2,5 mln. litų ir patikrinti 80 tūkst. moterų. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei atrankos ir prevencinių priemonių programai teks 2,5 mln. litų, tikimasi patikrinti apie 181 tūkst. potencialių ligonių.
Kitąmet pradedamai Priešinės liaukos vėžio prevencijos programai turėtų būti skirta 4,7 mln. litų, 2 mln. litų teks Vaikų krūminių dantų dengimo silantais programai. Nacionalinei imunoprofilaktikos programai skiriama 13 mln. litų.
Pagerėjimo gali nepajusti
„Kai žiūri į skaičius, atrodo, kad gerokai daugiau pinigų. Bet paanalizavus įsitikini, kad didžioji dalis atiteks medikų algų kėlimui. O paslaugų kokybė, prieinamumas kažin ar labai pagerės.
Manau, kad ir kitais metais išliks apribojimai kompensuojamiesiems vaistams, paslaugoms, tyrimams, nerašyti limitai”, – dalijasi abejonėmis Vida Augustinienė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė, pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė.
Ji svarsto, kad finansavimo augimo eilinis ligonis gali nepajusti ir dėl to, kad daugėja sergančiųjų įvairiomis sunkiomis ligomis, kurių gydymas kainuoja brangiai, nes ir vaistų kainos nuolatos kyla. Tad nors ir daugiau pinigų yra, jų daugiau ir sunaudojama. Vis tiek pacientai patys turi nešti dalį finansinės naštos, primokėti už vaistus.
„Paradoksalu, kad medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kasmet skiriant daugiau pinigų, juo toliau, juo sunkiau ligoniams gauti šias paslaugas. Jau prieita prie to, kad tik patyrusieji insultus, infarktus, po traumų gauna siuntimus į sanatorijas, reabilitacijos centrus. Jei žmogus metų metus serga lėtine liga, kad ir diabetu, neturi jokių šansų”, – sako V.Augustinienė.
„Smagu, kad finansavimas didėja, ir dar tiek daug. Paskirstėme kaip visuomet – visiems po truputį daugiau, po kelis procentėlius pridėjome”, – aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Tačiau jis mano, kad kai kurioms sritims vis tiek neužteks pinigų: „Protezavimas, kompensuojamieji vaistai – tai tos sritys, kurios visuomet bus alkanos. Nors joms ir atiteko daugiau lėšų nei šiemet, vis tiek iki galo nepašersime. Skiriame kiek galime, teks kaip nors suktis”.
L.Labanausko įsitikinimu, dar nepakankamai finansuojama ir nepelnytai skriaudžiama pirminės sveikatos priežiūros grandis, nors ir deklaruojama, jog jai suteikiamas prioritetas, ji turi spręsti didžiąją dalį sveikatos problemų.
Geras atsispyrimas šuoliui
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė akcentuoja, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį tokio ženklaus sveikatos sektoriaus finansavimo didėjimo nebuvo.
„Nepaisant to, visiškai sveikatos sistemos poreikių ši suma nepatenkins.
Ir medikų atlyginimus reikia kelti, daugiau lėšų skirti įvairioms programoms, nes gyventojų sveikatos rodikliai negerėja taip, kaip norėtųsi. Vilties suteikia tai, kad biudžetas didėja ne tik kitais metais, augimas yra užprogramuotas ir dar kitiems. Tikiuosi, kad šis geras atsispyrimas sudarys prielaidas kilti toliau”, – svarsto D.Mikutienė.
Jos manymu, pacientai kitais metais atėję į gydymo įstaigas dar gali nepajusti teigiamų augančio finansavimo pokyčių, nes per tokį trumpą laiką neįmanoma padaryti stebuklų. Tačiau ateityje tai realu.
„Sveikatos sektoriui skiriama daugiau lėšų, tačiau didžiausia jų dalis atiteks medikų atlyginimams išlaikyti ir toliau kelti. Skirstant pinigus atsižvelgta ir į pagrindinius prioritetus – pirminei sveikatos priežiūrai finansavimas auga daugiausiai, keičiamas apmokėjimas už paslaugas, bus apmokamos skatinamos paslaugos. Tai geri žingsniai”, – vertina Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius.
Jo teigimu, stacionaro paslaugoms finansavimas auga mažiausiai, tačiau daugiau lėšų atiteks dienos centrų, ambulatorinėms paslaugoms.
„Galime tikėtis, kad tie papildomi pinigai pagerins sveikatos sistemos funkcionavimą, atsiras pozityvių poslinkių, tik tai įvyks ne taip greitai. Visų problemų išspręsti iš karto nepavyks. Lietuvos sveikatos sistema yra labai brangi ir jai reikia žymiai daugiau, nei skirta kitiems metams”, – ne itin optimistiškai kalba Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas.
Giedrė Budvytienė
sveiki