Po antrąją Kalėdų dieną Jono kalnelyje surengto ugnies spektaklio klaipėdiečiai skirstėsi nesupratę jo siužeto, tačiau nusivylimą renginiu nustelbė jo pabaigoje dangų ir visą kalnelį apšvietę įspūdingi fejerverkai.
Pasižiūrėti ugnies spektaklio „Kalno prabudimas” pirmadienį vakare susirinko tūkstančiai žmonių – vėliau atėjusiems jau nepavyko prasibrauti pro aplink kalnelį išsirikiavusią žiūrovų minią.
Tačiau per keturiasdešimtį renginio minučių žiūrovams teko suabejoti, ar verta toliau stovėti šaltyje ir kęsti stambiomis snaigėmis krentantį šlapią sniegą.
Didelė erdvė organizatoriams pakišo koją, nes spektaklis joje tarsi pradingo.
Jono kalnelio saloje pasirodžiusios šokėjos šviesiais apsiaustais paskendo dūmuose. Keli ugnies kamuoliais tolumoje mojuojantys ir ja spjaudantys žmogeliai taip pat neatrodė efektingai.
Spektaklio veiksmas buvo chaotiškas, tačiau tam tikri epizodai žiūrovus Jono kalnelyje sulaikė.
Įspūdingas buvo didžiulių šiaudinių skulptūrų, kurias sukūrė skulptorius Kazys Venclovas, padegimas. Klaipėdiečiai žavėjosi ir puikios muzikos ritmu nuo žemės kylančiais ugnies kamuoliais. Tačiau įspūdingiausiu renginio akcentu tapo įvairiausiomis spalvomis žaižaruojantys ir lyg dieną viską aplink nušvietę fejerverkai. Spektakliui pasiekus kulminaciją driokstelėję fejerverkai buvo tarsi gera kompensacija už nevykusius renginio momentus.
Spektaklio režisierius Alvydas Vizgirda „Vakarų ekspresui” sakė, kad jis iki galo patenkintas nebūna nė vienu savo renginiu. „Visada norisi padaryti geriau”, – sakė jis.
Režisierius neslėpė, kad dėl sudėtingų oro sąlygų kai ką teko skubiai keisti jau renginio dieną. Jis pripažįsta, kad iš toli spektaklio veikėjai atrodo smulkoki, žiūrovai neįžiūrėjo zodiako ženklus vaizduojančių kaukių. A. Vizgirdos įsitikinimu, šių nesklandumų būtų buvę išvengta, jei galimybės būtų leidusios pastatyti didelį ekraną ir transliuoti renginį. Tačiau režisierius po spektaklio sako sulaukęs daug gerų atsiliepimų ir iš to sprendžia, kad šventės rengėjai vis dėlto rado raktą į žiūrovų širdis.
„Visai be reikalo žiūrovai stengėsi suprasti. Jokiu būdu nesistengėme įpiršti jiems siužeto. Reikėjo tik žiūrėti ir džiaugtis – tam ir buvo kuriamas šis renginys”, – sakė A. Vizgirda.
Giedrė Petkevičiūtė