Jono Pauliaus II globota Lietuva nusivylusi

Popiežius Benediktas XVI pirmąją Kalėdų dieną paliko Lietuvos tikinčiuosius nuošalyje.

Kaip ir kasmet tikėjusis išgirsti Bažnyčios vadovo sveikinimą savo gimtąja kalba, Kalėdų pirmąją dieną katalikiška šalis šį kartą jo nesulaukė.

Šiemet žemišką kelionę baigęs jo pirmtakas Jonas Paulius II per praėjusias Kalėdas lietuviškai kreipėsi į tikinčiuosius net ir nualintas sunkių ligų.

Per pirmąsias savo Kalėdas Benediktas XVI sveikinimus Vatikano Švento Petro aikštėje sakė rusiškai, arabiškai, kiniškai, net suomiškai. Iš viso – 33 kalbomis.

Vatikano radijo darbuotojai vakar negalėjo nurodyti, kas nulėmė tokį naujojo popiežiaus pasirinkimą. „Nauja šluota kitaip šluoja”, – „Lietuvos rytui” vakar sakė šio radijo lietuviškų laidų redaktorius Saulius Kubilius.

Diplomatas sukruto per vėlai

Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto ambasadorius Algirdas Saudargas vakar irgi tvirtino nežinąs, kodėl Benediktas XVI per Kalėdas nepasveikino lietuvių katalikų jų gimtąja kalba, atiduodamas pirmenybę protestantiškoms, stačiatikių ar kitoms mažiau su katalikybe susijusioms šalims.

Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad šįkart sveikinimų įvairiomis kalbomis buvo perpus mažiau nei anksčiau.

„Matyt, popiežius turi kažkokius atrankos kriterijus. Esant progai Vatikano valstybės sekretoriate reikės pasidomėti, kodėl nebuvo sveikinimo mūsų kalba”, – kalbėjo diplomatas.

Jis, matyt, prieš šventes turėjo tiek rūpesčių, kad nerado reikalo pabendrauti su Šventojo Sosto atstovais.

Anot A.Saudargo, jau pačioje savo pontifikato pradžioje popiežius Benediktas XVI paskelbė, kad jo veikla nebus tokia plati kaip pirmtako, kuris, be to, rodė išskirtinę simpatiją Lietuvai.

Ambasadorius supranta visuomenės nusivylimą neišgirdus popiežiaus sveikinimo lietuvių kalba, bet nemano, kad dėl to reikėtų daryti kokias nors išvadas: „Popiežius nepasveikino ir kitų tautų, ne tik lietuvių.

Bet jokiu būdu tai nėra negatyvus požiūris į Lietuvą”.

Sprendimas pasirodė keistokas

Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius S.Kubilius tikino, kad jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių popiežius Benediktas XVI nepasveikino lietuvių katalikų jų gimtąja kalba, nebuvo.

Informacijos, kaip buvo pasirenkama, kuriomis kalbomis nuskambės popiežiaus sveikinimai, Vatikano radijas negavo. „Mums nebuvo nurodytos priežastys, kodėl popiežius taip pasirinko. Jis tai sprendžia pats”, – „Lietuvos rytui” sakė S.Kubilius.

Be to, anot S.Kubiliaus, popiežiaus sveikinimo lietuvių kalba nereikėtų laikyti sena tradicija: „Bažnyčia egzistuoja tūkstantmečius, o tradicija kreiptis lietuviškai, kaip ir kitomis kalbomis, atsirado tik Jono Pauliaus II pontifikato metu.

Šis popiežius lietuviams buvo ypač palankus. Jam labai rūpėjo Lietuvos bažnyčia, todėl lietuvius jis sveikindavo kiekviena miela proga.

Bet apskritai tradicija į tikinčiuosius kreiptis skirtingomis kalbomis nėra tokia jau sena. Mes buvome prie to pripratę, tad Benedikto XVI kitoks pasirinkimas mums pasirodė keistokas”.

Kalba – ne svarbiausia?

Tuo tarpu Vilniaus arkivyskupijos kurijos sekretorė sesuo Aldona Dalgėdaitė mano, kad popiežiaus Benedikto XVI sprendimo atsisakyti kai kurių sveikinimų nereikėtų sureikšminti.

Anot jos, kitų šalių katalikai irgi laukia popiežiaus pasveikinimo jų gimtąja kalba. „Popiežius yra visos Bažnyčios galva ir jis kreipėsi į visą pasaulį, į visą Dievo tautą. Kreipimaisi atskiromis kalbomis nėra jau taip svarbu.

Mes džiaugiamės, jog popiežius paskelbė gerąją žinią, kad jis kreipėsi į visą Dievo tautą, ir kas norėjo, jį suprato.

Nusivylimo nėra. Mes džiaugiamės popiežiumi. Mums labai svarbus yra jo žodis. O kokia kalba jis kreipėsi – nesvarbu”, – aiškino Lietuvos katalikų bažnyčios atstovė.

Slegia pirmtako autoritetas

„Lietuvos ryto” kalbinti šalies dvasininkai nemano, jog Benediktas XVI Lietuvai skirs mažiau dėmesio nei visada lietuviškai Kalėdų ir Velykų sveikinimus sakęs Jonas Paulius II.

„Nereikia tų dalykų sureikšminti. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą charizmą.

Šio popiežiaus charizma – kitokia nei visų mūsų mylėto Jono Pauliaus II.

Žinoma, tie lietuviški popiežiaus pasveikinimai, kaip ir kitos šventinės smulkmenos, šildydavo žmonėms širdį.

Bet jeigu nėra vieno papuošalo ant eglutės, nereiškia, kad nebus Kalėdų”, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.

Parodė dėmesį kitoms tautoms

Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas Ričardas Doveika nematė per televiziją tiesiogiai transliuoto popiežiaus sveikinimo, nes tuo metu pats laikė mišias.

„Kiek žinau, šį kartą savo palaiminime Benediktas XVI kreipėsi į tikinčiuosius tomis kalbomis, kuriomis nekalbėdavo Jonas Paulius II.

Reikėtų peržiūrėti šio sveikinimo įrašą, gal tada taptų aišku, kodėl šiomis konkrečiomis kalbomis jis kreipėsi į žmones.

Tas kalbas rengia prie Šventojo Sosto veikiančios specialios tarnybos. Jose dirba ir lietuvių”, – aiškino R.Doveika.

Lietuviškai jau yra kalbėjęs

Dvasininkas priminė, kad per savo pontifikato laiką Benediktas XVI jau yra kalbėjęs lietuviškai – jis sveikino mūsų šalies maldininkus vienos audiencijos metu.

Anot R.Doveikos, pasitvirtino hipotezės, jog Benediktas XVI kiekviename žingsnyje bus lyginamas su Jonu Pauliumi II: „Po tokio garsaus popiežiaus kitam nėra lengva. Benedikto XVI stilius – kitoks. Ir jis jau turi savo sekėjų”.
Tadas Ignatavičius, Dalia Musteikytė