Maža vilties, kad senų daugiabučių gyventojams kada nors bus visiškai aišku, už ką namų administratoriams jie moka pinigus. Prieš keletą dešimtmečių statyti namai reikalauja vis daugiau investicijų.
Namų administratoriai dažnai elgiasi ne taip, kaip geras šeimininkas. Jiems nėra aktualu ieškoti pigesnių paslaugų, nes už jas moka gyventojai. Žmonės vis dar neįprato spręsti bendros nuosavybės klausimų susirinkimuose, neišmoksta skaičiuoti pinigų.
Savivaldybė, pardavinėjanti namų administravimo įmones, džiaugiasi, kad verslininkai dėl jų varžosi ir moka ne vienu milijonu litų daugiau negu pradinė kaina. Valdininkai tikina neatsisakantys tarpininkauti sprendžiant nesutarimus su gyventojais, bet paprastai apsiribojama biurokratiniais atsirašinėjimais.
Tai, kad šiame versle dalyvauja tos pačios įmonės, verčia manyti, kad namų administravimas – nepaprastai pelningas dalykas.
Nenori mokėti
Įgulos g. 24 name yra 90 butų. Daugiau negu pusės – 55 butų gyventojai pasirašė pretenziją, adresuotą namą administruojančiai bendrovei „Paslaugos būstui”.
Gyventojų nepasitenkinimą sukėlė informacija atsiskaitymo lapeliuose. Dauguma namo gyventojų esą tik gavę juos sužinojo, kad virš antros namo laiptinės yra suremontuotas stogas. Bendrovė pati nusprendė beveik 11 tūkst. litų sumą padalinti visiems namo, kuriame yra šešios laiptinės, gyventojams.
Namo gyventojai pasigedo viešumo. Jie sakė kreipęsi į „Paslaugas būstui”, norėdami sužinoti, už ką moka. Žmonės teigė, kad su atliktų darbų priėmimo aktu jų niekas nesupažindino, nors žadėjo tą padaryti. Gyventojai susirūpino ir kam skiriami jų kas mėnesį mokami pinigai už nuolatinę priežiūrą. Įgulos g. 24 gyventojai sakė nepastebėję, kad administratorius už šiuos pinigus būtų ką nuveikęs name.
Nedalyvauja susirinkimuose
Bendrovės „Paslaugos būstui” direktorė Danutė Sungailienė sakė, kad gyventojai dar vasarą buvo informuoti, jog reikia remontuoti stogą virš antros namo laiptinės. Didžiausia bėda, anot jos, kad žmonės nesirenka į susirinkimus, nenori spręsti su namo būkle susijusių klausimų. Gavę pranešimus mokėti už atliktus darbus pyksta. Pašnekovė tikino, kad stogas buvo avarinės būklės, todėl privalu buvo jį remontuoti. Ir išties antroje laiptinėje likę iki antro aukšto siena nutekėjusio vandens pėdsakai. Pro stogą vanduo patekdavo į elektros skydines. Todėl, anot D.Sungailienės, kildavo įvairių gedimų. Juos likviduoti vieni gyventojai kviesdavo elektriką, kiti paskui stebėdavosi, už kokias avarijas jiems reikia mokėti.
Nėra statybininkų
Pašnekovė neneigė, kad gyventojams nesutikus kaupti lėšas kapitaliniam stogo remontui, nuspręsta remontuoti avarinės būklės stogą virš antros laiptinės. Į skelbimą laikraštyje atsiliepė viena – V. Ato statybos ir remonto firma. Už darbus ji užsiprašė tiek, kiek nurodė lokalinėje sąmatoje – 10 848 litus. Ši suma buvo išskirstyta visiems namo gyventojams. Savo dalį kiekvienas butas turės išsimokėti per tris mėnesius. Žmonės netruko išsiaiškinti, kad kaimyninių namų gyventojai už analogiškus stogo remontus mokėjo žymiai mažiau. Tačiau D. Sungailienė sakė, kad daugiau niekas neatsiliepė į skelbimą, todėl bendrovė pirko paslaugą iš vieno šaltinio. Ji turinti tokią teisę.
Skelbimuose gyventojams, kuriuos „Paslaugos būstui” išklijavo laiptinėse, informuojama, kad artimiausiu metu reikės remontuoti stogą ir virš šeštos laiptinės. Gyventojams nesutikus, pasikartos tas pats scenarijus. Dalimis atliekamas stogo remontas žmonėms, tikėtina, kainuos brangiau negu kapitalinis viso stogo remontas. Tačiau patys gyventojai neduoda leidimo remontuoti visą stogą.
Nematomi darbai
Tačiau kai kurie kiti direktorės aiškinimai sukėlė prieštaringų minčių. Paklausta, ką bendrovė Įgulos g. 24 name atliko iš tų pinigų, kuriuos kas mėnesį gyventojai moka už nuolatinę priežiūrą, direktorė atnešė du sąrašėlius. Kiekviename jų, panašu, surašytame vienu metu, išvardinti esą atlikti darbai. Kanalizacijos valymas, medžių šakų genėjimas, elektros gedimų šalinimas ir daug kitų. Nei tiksli data, nei darbų vertė nenurodyta. Pasiteisinusi, kad tai „vidaus dokumentai”, kopijų direktorė neduoda. Neva reikia atsiklausti vieno iš savininkų – akcininkų valdybos pirmininko leidimo.
Kyla klausimas, ar kas atsektų, jeigu į sąrašą būtų įtraukti nebūti darbai, už kuriuos kiekvieną mėnesį sumoka gyventojai?
Paklausta, kiek namo gyventojai nuo 2000 iki 2003 metų sausio 1 d. sukaupė pinigų (po 4 centus nuo 1 kvadratinio metro), D.Sungailienė netrukus atneša buhalterės spaudu patvirtintą popieriaus lapelį. Jame nurodyta suma – 6167 litai. Sukaupti pinigai yra skirti namo šilumos centrui atnaujinti. Bus panaudoti, kai atsiras tokia būtinybė.
Žada padėti
Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Birutė Paulaitienė teigė, kad ir privatizavus anksčiau savivaldybei priklausiusias butų ūkio įmones, gyventojai turi teisę reikalauti, kad savivaldybė tarpininkautų sprendžiant nesutarimus su naujaisiais namų administratoriais. „Tikriname, kaip dirba namų administratoriai, ar gyventojų skundai yra pagrįsti, prašome pateikti reikiamus dokumentus”, – sakė B. Paulaitienė. Anot jos, pagal administravimo nuostatus kiekvienas namas turi turėti savo „ligos istoriją” – aprašą. Pagal šį dokumentą yra planuojamas darbų eiliškumas, lėšos. Šis dokumentas turi būti kiekvieno namo skelbimų lentoje. Gyventojai taip pat turi teisę žinoti, kaip parenkamas rangovas atlikti darbams. Visi pirkimai turi būti atliekami viešai.
Jeigu gyventojai nesusirinko į susirinkimą, nebalsavo raštu dėl reikiamų atlikti darbų, namo administratorius turi rašyti įsakymą ir priverstine tvarka kaupti lėšas. Jis atsako už tai, kad jo perimtas turtas nepablogėtų. Privalomus (avarinės būklės) darbus administratorius gali organizuoti ir negavęs gyventojų pritarimo. Visus neaiškumus, nesutarimus gyventojams valdininkai rekomenduoja aiškintis viešai – susirinkime.
Dirba ne naujokai
Bendrovė „Paslaugos būstui” buvo privatizuota 2003 metų balandį. Ją nupirko Audronės Usonienės įmonė Namų administravimo centras. Kaip paaiškėjo, Marius Usonis, A. Usonienės sutuoktinis, yra tas žmogus, kurio žodis bendrovės „Paslaugos būstui” darbuotojams yra lemiamas. Jis – akcininkų valdybos pirmininkas. Taip pat jis vadovauja šilumos ūkį eksploatuojančiai bendrovei „Sobo sistemos”, kuri aptarnauja bendrovės „Paslaugos būstui” administruojamus namus.
Dabartinė bendrovės „Paslaugos būstui” direktorė D.Sungailienė – iš tų darbuotojų, kurie dirbo šioje įmonėje ir tada, kai ji dar priklausė savivaldybei.
Aušra Lukauskienė