Machinacijų sklypais grandinėje – ir gaisrai

Žinomi padegimų užsakovai

Padegėjų sukelti gaisrai sostinėje yra glaudžiai susiję su pelningomis aferomis žemės sklypais.

Tuo įsitikino Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai, šiuo metu tiriantys, kas ir kodėl sostinės Šnipiškių rajone padeginėjo medinius namus.

Prokurorų žvilgsniai krypsta į Vilniaus savivaldybę bei apskrities administraciją. Pasirodo, valdininkai net ir po tyčinių gaisrų serijos sudarinėja įtartinus sandėrius su privačiomis bendrovėmis.

Tai leidžia verslininkams įsigyti pastatus ir sklypus už itin mažas kainas.

Įtariama, kad sudarę šiuos sandėrius bendrovių savininkai siekia kuo greičiau atsikratyti senųjų pastatų ir pradėti daugiaaukštę statybą ar pelningai perparduoti žemės sklypą.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, prokurorai jau žino, kas užsakydavo padegimus.

Ketina statyti daugiaaukščius

Prieš kelis mėnesius Šnipiškėse kone kasnakt pleškėjo seni gyvenamieji pastatai. Kilus gaisrams tiktai per plauką pavyko išvengti žmonių aukų.

Ugnis naikino medinius namus, stovinčius sklypuose, kuriuose žemę įsigijusios bendrovės rengiasi statyti daugiaaukščius pastatus.

Vilniaus apygardos prokuratūra iš karto įtarė, jog už padegimų slypi verslininkų, kurie be jokių skrupulų braunasi į sostinės žemės ir nekilnojamojo turto rinką, interesai.

Pėdsakai veda į savivaldybę

Gruodžio pradžioje prokurorai sulaikė kelis padegimais įtariamus veikėjus ir paskelbė, jog mina ant kulnų padegimų organizatoriams.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pripažino, jog tyrėjams kelia rimtų abejonių kai kurie savivaldybės atstovų pasirašyti sandoriai.

„Savivaldybei priklausančiuose butuose gyvenantys žmonės iškeldinami į kitas patalpas, o tie butai pigiai užleidžiami firmoms“, – kalbėjo prokuroras.

Išvados – iki Kalėdų

R.Jancevičius nurodė šiuos sandėrius ištirti Vilniaus apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriui, kuris savo išvadas turi pateikti iki Kalėdų.

Jei bus nustatyta įstatymų pažeidimų, prokurorai gali kreiptis į teismą dėl šių sandėrių sustabdymo.

Užvaldyti – paprasta ir pigu

Tyrėjai išsiaiškino, kaip bendrovės, padedamos savivaldybės ir apskrities pareigūnų, lengvai ir pigiai užvaldo žemės sklypus sostinės centre.

Norinti įsigyti žemės bendrovė iš pradžių sulaukia savivaldybės malonės – iš jos gauna mainais arba nusiperka dominančiame sklype stovintį namą.

Savivaldybė prieš tai įsipareigoja iš pastato iškeldinti gyventojus. Vėliau po namu esantį sklypą bendrovei parduoda Vilniaus apskrities administracija.

Prokurorai išsiaiškino, kad už kelių arų sklypą verslininkai sumoka vos keliolika tūkstančių litų. Tai – dešimt kartų mažiau nei rinkos kaina.

„Bet nebūkime naivūs. Sumą, kuri sudaro skirtumą tarp realios kainos ir simbolinės, kažkas vis dėlto gauna“, – su „Lietuvos rytu“ įtarimais dėl valdininkų korupcijos pasidalijo vienas pareigūnas.

Netrukus po tokio sandėrio sklype stovintis namas sudega. Specialiai sudaryta komisija nustato, kad statinys sunaikintas. Ši oficiali išvada verslininkams atriša rankas veikti.

Šios sukurtos schemos neatsisakyta net ir pradėjus padegimų ikiteisminį tyrimą.

9 arų kaina – 28 tūkstančiai

Prokurorus sudomino net keliolika tokių savivaldybės, Vilniaus apskrities administracijos ir verslininkų sandėrių. Pavyzdžiui, lapkritį ir spalį buvo baigti tvarkyti formalumai dėl dviejų sklypų, kuriuos įsigijo firma „Imortalis“.

Abu sklypai yra vienas šalia kito Daugėliškio gatvėje. Vieno sklypo plotas – beveik 4 arai, kito – 5 arai. Už vieną bendrovė sumokėjo 12 tūkst. litų, o už kitą – apie 16 tūkst. litų. Šiuose sklypuose stovi gyvenamieji namai.

Tuo tarpu Vilniaus apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Juozas Zinkevičius prokurorams aiškino, jog tokia maža kaina jų neturėtų stebinti.

„Elgiamės pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Yra numatytos išimtys sklypams, kurie vadinami namų valdomis ir priskirti prie namų priklausinių. Šiuo atveju kaina yra maždaug 10 kartų mažesnė už rinkos“, – sakė valdininkas.

Tačiau niekas iš kalbintų sostinės valdžios atstovų negalėjo paaiškinti, kodėl tokiems sklypams nerengiami aukcionai.

Žvilgsniai – į dvi bendroves

Kai namas sudega, o speciali komisija ir Registrų centras konstatuoja, jog sklypas yra tuščias, pradeda veikti detaliajame plane nustatyti sprendiniai. Sklypas gali būti jungiamas su kitu, naudojamas komercinei paskirčiai, čia gali būti pradėtos naujos statybos.

Bendrovių „Imortalis“ ir „Lintanas“ vardai nuskambėjo po padegimų serijos. Pasigirdo įtarimų, jog šios bendrovės gali būti susijusios su Vilniaus meru Artūru Zuoku ir jo vadovaujamos liberalcentristų partijos rėmėjais.

Tačiau bendrovių atstovai pareiškė, jog joms priklausančiuose sklypuose esančius namus padeginėja verslo konkurentai, norėdami sukompromituoti sostinės nekilnojamojo turto rinkos naujokus.

Vytautas Bruveris

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.