Prieš keletą metų ant pirmojo ledo žuvusio Žuvinto rezervato direktoriaus Vytauto Nedzinsko likimas nepamokė kito žinomo aplinkosaugininko.
Užvakar trapaus ledo auka tapo miškininkas, Labanoro regioninio parko direktorius 43 metų Kęstutis Jakštas.
Vos šaltis sustingdė vandenis, praėjusį šeštadienį aistringas žvejys K.Jakštas su draugais susiruošė žvejoti Švenčionių rajone esančiame Žeimenio ežere.
Laimikis buvo neblogas, todėl sekmadienį K.Jakštas sugrįžo į tą pačią vietą, tik jau vienas.
Matyt, tai ir buvo klaida – namo žvejys negrįžo. Vakar narai ištraukė jo kūną.
Tvarkė didžiausią šalyje parką
„Tai buvo vienas geriausių šalies gamtininkų. Nors vadovavo didžiausiam šalyje regioniniam parkui, tačiau sugebėjo puikiai tvarkytis”, – taip apie velionį kalba šalies Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius.
Daugiau kaip 50 tūkstančių hektarų ploto, vaizdingais ežerais ir ūksmingomis giriomis garsėjantis Labanoro regioninis parkas yra netoli šalies sostinės, tad į jį plūdo daugybė poilsiautojų.
Šiam parkui nuo 1994 metų iki šiol vadovavęs K.Jakštas pasiekė, kad poilsiavietės parke būtų neprišiukšlintos, miškai – prižiūrimi.
Mokėjo rasti kalbą su visais
Labanoro regioniniame parke statytis vasarnamius siekė daug turtingų žmonių – teisėtais ir neteisėtais būdais.
„K.Jakštas mokėjo būti ir principingas, ir rasti kompromisą – išsiderėdavo naudos parkui”, – sakė E.Vaitkevičius.
Iš valstybės biudžeto regioniniai parkai lėšų gauna nedaug, tad veiklus parko direktorius kurdavo projektus, kaip gauti paramos iš europinių fondų.
Naujausias toks jo sumanymas buvo plėtoti turizmo infrastruktūrą pietinėje Labanoro parko dalyje.
Ledas – dar nepatikimas
Dėl permainingų gruodžio orų daugelį Lietuvos ežerų užtraukęs ledas yra labai klastingas. Vaikščioti juo – pavojinga.
Mažesni ir miškuose esantys ežerai užšalo dar mėnesio pradžioje, kiti – kiek vėliau.
Didesni ežerai dar nėra visai užšalę, dažnai tik jų įlankos yra aptrauktos nestoru ledu.
Poledinės žūklės mėgėjai dažnai pasikliauna viena pirmojo ledo savybe – elastingumu. Mat jei pirmasis ledas susidaro esant ramiems orams, jis būna elastingas, nuo svorio pirmiausia linksta, tik vėliau lūžta. Senas ledas būna gerokai trapesnis.
Praėjusią savaitę Lietuvoje atšilo, dažnai lijo. Nestoras ledas vienuose ežeruose visai išnyko, kituose tik aptirpo, tapo išplautas ir todėl prarado elastingumą.
Be to, pratekančiuose ežeruose, vandens saugyklose, upėse sustiprėjo srovės. Jos ardė nestorą ledo šarvą iš apačios.
Vakar rytą šalies vandens telkiniuose ledas buvo labai įvairus. Kai kuriuose dideliuose ežeruose, pavyzdžiui, Tauragno ežere jo visai nebuvo. Kauno mariose buvo matyti tik atskiri jo lopai, mažesni ežerai po šaltos nakties buvo aptraukti plona ledo plutele.
Šią savaitę orai bus permainingi. Pirmosios dvi trys naktys šaltokos, tad ledas tvirtės. Beje, tai gali būti antras sluoksnis virš vandens ir anksčiau atsiradusio ledo.
Bet vėliau orai gali atšilti, yra naujo atodrėkio tikimybė. Tad ledas vėl gali aptirpti ir prarasti savo elastingumą.
Feliksas Žemulis, Naglis Šulija