Seimo narė Birutė Vėsaitė pasijuto gyvenanti valstybėje, kurioje vyrai yra šovinistai. Tokią išvadą socialdemokratė padarė susipažinusi su Vyriausybės pateiktu Civilinio kodekso straipsnio pataisos projektu.
Šią pataisą patvirtinus, sutuoktiniai ir toliau turės teisę po skyrybų reikalauti atimti pavardę iš nusikalstamai arba amoraliai pasielgusio buvusio partnerio, jeigu šeimoje nėra bendrų vaikų.
„Nereikia būti Saliamonui, kad suprastum, jog šia pataisa gali pasinaudoti tiktai vyrai, nes po santuokos sudarymo pavardę keičia absoliuti dauguma moterų. Todėl akivaizdu, kad pataisa nukreipta prieš moteris”, – sakė Seimo narė.
Tačiau feminizmo idėjas skleidžianti ir už jas kovojanti politikė tikisi, jog Europos žmogaus teisių teismas kada nors sulauks likusios be vyro pavardės moters skundo ir nubaus Lietuvą.
Liko tik Konstitucinis teismas
2003-iaisiais B.Vėsaitė įregistravo įstatymo pataisą, pagal kurią turėjo būti panaikinta ši nuostata naujajame Civiliniame kodekse.
Dar anksčiau tokią pat pataisą buvo įregistravusi tuometė Seimo narė Giedrė Purvaneckienė.
B.Vėsaitės įsitikinimu, dar būtų galima kreiptis į Konstitucinį teismą, nes ši nuostata esą prieštarauja Konstitucijai bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, teikdama pirmenybę vienai lyčiai.
Be to, Seimo narės tvirtinimu, diskriminuojami ir bevaikiai asmenys, nes pavardę galima reikalauti atimti tik tada, jeigu buvę sutuoktiniai neturi bendrų vaikų: „Juk vaikų žmonės dažniausiai neturi ne dėl savo kaltės”.
Galimybė atimti sutuoktinio pavardę po skyrybų atsirado 2001 metų liepos 1-ąją, įsigalėjus naujajam Civiliniam kodeksui.
Gali sukelti neigiamų padarinių
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė savo ruožtu pasirengusi dėl šio įstatymo pataisos kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu jai bus suteikta tokia teisė.
Kontrolierė nėra girdėjusi apie panašią praktiką kitose šalyse, kai sutuoktiniui po skyrybų suteikiama teisė iš buvusio partnerio atimti pavardę.
Dar prieš porą metų A.Burneikienė padarė išvadą, jog tokia nuostata gali dažniau riboti moterų teises ir sukelti joms neigiamų padarinių. Juk net 99 moterys iš 100 ištekėjusios perima vyro pavardę, taigi ir atimti ją po skyrybų gali absoliuti dauguma vyrų.
Kontrolierė pasiūlė nenustatyti jokių sankcijų sutuoktiniui, dėl kurio kaltės iširo santuoka, ir suteikti teisę pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos buvusią pavardę.
Kaip galima įvertinti veiką?
Pagal siūlomą Civilinio kodekso pataisą, sutuoktinio kaltė yra amorali (prieštaraujanti gerai moralei) arba nusikalstama veika.
A.Burneikienė atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju nusikalstama veika gali būti laikomas ir, pavyzdžiui, sunkių padarinių turėjęs eismo įvykis, kurį vairuodama automobilį sukėlė žmona. Arba iš balkono netyčia nustumtas gėlių vazonas, kuris užkrito ant praeivio ir jį sužalojo.
Šiuo metu galioja nuostata, pagal kurią sutuoktinis yra kaltas, jei yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, taip pat jei žmogus yra padaręs tyčinį nusikaltimą.
Sudaromos sąlygos gintis
Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus Pauliaus Koverovo pasirašytame įstatymo projekte, kuriuo siūloma keisti Civilinio kodekso straipsnį, pabrėžiama, kad tokiu būdu sudaromos sąlygos žmogui ginti garbę ir orumą.
Projekto autoriai įsitikinę, kad garbės ir orumo gynimas reiškia asmens teisę reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama pagal žinias, atitinkančias tikruosius jo poelgius.
Tuo tarpu, A.Burneikienės nuomone, taip yra pripažįstama, kad mūsų visuomenėje asmuo, turintis ženklą apie giminystę, gali turėti daugiau privilegijų ar nuoskriaudų.
Skirtis pageidauja žmonos
Po skyrybų daugiau nei 90 procentų moterų pasilieka vyro pavardę.
Santuokos nutraukimo iniciatorės dažniausiai būna moterys. Viena iš keturių dažniausių skyrybų priežasčių yra neištikimybė arba sutuoktinio gyvenimas atskirai.
Pasak Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Ilonos Žigienės, nuo 2001-ųjų liepos nebuvo nė vieno teismo sprendimo, kuriuo po skyrybų būtų atimta sutuoktinio pavardė.
Dalia Gudavičiūtė