Turbūt nė vienas kitas prancūzų aktorius negali kelti tiek nostalgijos, kiek šiurkštaus grožio prancūzų kino žvaigždė, paprastai vaidinusi tragiškus veikėjus, Žanas Gabenas. Per visą savo šešių dešimtmečių karjerą jis suvaidino 95 filmuose. Sakoma, kad Gabenas niekada nevaidindavo, jis tiesiog tapdavo tuo, kurio vaidmenį turėdavo atlikti.
Žanas Aleksis Monkuržas (Jean-Alexis Moncourge), vėliau pasirinkęs sceninį vardą Žanas Gabenas, gimė 1904 metų balandžio 17 dieną Paryžiuje, Prancūzijoje. Vis dėlto savo vaikystę jis praleido ne sostinėje, o nedideliame miestelyje. Jo tėvai – aktoriai ir dainininkai – vaidmenis atlikdavo ne itin vertinamuose pasirodymuose vietinėse kavinėse. Nuo pat ankstumės vaidyba buvo Žano kraujyje.
Savo kino karjerą Ž. Gabenas pradėjo teatre jau nuo 15 metų. Žanas pasirodydavo operetėse, reviu, kur ir dainuodavo, ir šokdavo, ir vaidindavo. Laimingo atsitiktinumo dėka 1928 m. Ž. Gabenas susipažino su dainininku Mistingetu, kuris suteikė jam progą 1929 metais debiutuoti „Mulen Ruže”.
Ž. Gabeno kino karjera prasidėjo nuo filmo „Les Valises”, o pirmasis rimtas vaidmuo – 1930 m. „Chacun sa chance”, kur vaidino drauge su Gabi Baset, pirmąja savo žmona.
Per ketvirtąjį dešimtmetį Ž. Gabeno populiarumas labai išaugo – jis tapo tragiško, romantiško herojaus personifikacija, tobulas poetinis realistas. Savo veikėjams aktorius suteikdavo neįtikimo tragiško žmogiškumo, atspindėjo savo laikmečio viltis ir baimes.
Dar labiau išgarsėti Žanui pavyko 1934 metais filmu „Maria Chapdelaine”, kuriuo jis save įtvirtino kaip stipraus stoiško žmogaus tipą.
Prasidėjęs karas pristabdė ir aktoriaus karjerą. 1940 m. jis iškeliavo į Holivudą, tikėdamasis savo sėkmę pakartoti Amerikoje. Čia jis sutiko Marleną Ditrich, su kuria keletą metų turėjo romaną. Tačiau aktoriaus karjera Valstijose klostėsi ne taip sėkmingai, kaip Europoje – jis suvaidino dviejuose filmuose, kurių nė vienas nesulaukė pasisekimo.
Sugriuvus iliuzijoms, 1943 metais Ž. Gabenas grįžo į Prancūziją ir savanoriškai išėjo tarnauti į karines pajėgas, kur jam pavyko pasižymėti bei gauti karo didvyrio apdovanojimų.
Karo veteranas Ž. Gabenas į civilinį gyvenimą grįžo tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Deja, per tą laiką publika jau spėjo jį pamiršti.
Žanui prireikė kelerių metų, kad susigrąžintų savo buvusį populiarumą.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje Ž. Gabeno žvaigždė vėl sušvito, kai jis gavo keletą apdovanojimų už filmus. Romantiškasis prieškario herojus mirė ir iškilo naujasis Ž. Gabenas – šiurkštus antiherojus, kurio visi bijojo ir gerbė.
Su amžiumi Ž. Gabenas tapo solidesnis, labiau savimi pasitikintis ir žmogiškas. Jis vienodai gerai jautėsi tiek būdamas bebaimis detektyvas Megrė, tiek žiaurus patriarchas. 1958 m. jis vaidino drauge su kino debiutante Bridžit Bardo, vėliau tapusia Prancūzijos pasididžiavimu.
Beje, sėkmė Gabeną lydėjo ne tik kine, bet ir asmeniniame gyvenime – 1949 metais jis vedė trečiąkart. Su Kristiana Furner Žanas susilaukė 3 vaikų ir gyveno drauge visą likusį gyvenimą.
Natūralus, intuityvus ekrano aktorius Ž. Gabenas atliko įsimintinus vaidmenis filmuose „Zouzou” (1934), „Napoleonas” (1954), „Nusikaltimas ir bausmė” (1958) bei daugybėje kitų. „Šventoji Ana” (1976) – paskutinis jo darbas.
Normandijoje Ž. Gabenas nusipirko fermą ir patenkintas ten gyveno. Septintąjį dešimtmetį aktoriaus populiarumas tęsėsi, nepaisant naujosios bangos režisierių atakų. Netrukus Ž. Gabenas ir Fernandelis susivienijo ir įkūrė savo filmų kompaniją „Gafer films”, kuri sėkmingai gyvavo dar ilgą laiką.
Nepaisant Ž. Gabeno šiurkštaus būdo, aktorius buvo laikomas tarpukario laikotarpio prancūzų kino džentelmenu. Vienas mėgstamiausių jo personažų buvo inspektorius Megrė, bet ne ką prasčiau jam sekėsi vaidinti ir kitus personažus: aristokratus, fermerius, vagis ar vadybininkus. Kad ir kokie būtų jo metodai, bet kuris Žano vaidmuo buvo toks įtikimas, jog publika likdavo priblokšta.
Paskutiniuosius gyvenimo metus Žanas praleido savo fermoje Normandijoje, kol 1976 metais lapkričio 15 dieną mirė. Iki pat mirties Ž. Gabenas nebuvo sustojęs dirbti. Jo kūną kremavo, o pelenus išbarstė į jūrą iš prancūzų karo laivo.
Ž. Gabenas paliko didžiulį kūrybinį palikimą – 95 filmus, kurie aukštai vertinami iki pat šių dienų ir reguliariai rodomi televizijos visame pasaulyje. Beje, dukart Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose jis buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.
Ž. Gabeno vardas daugeliui senesnės kartos atstovų kelia sentimentų ir prisiminimų. Galima sakyti, kad šis aktorius jungia prancūzų kiną ir „Dvidešimtojo amžiaus” produkciją. Ko gero, tai žymiausias pasaulio aktorius, tapęs mitu dar būdamas gyvas…
Įdomybės
Žmonos: Gabi Baset (1925-1930), išsiskyrė; Siuzana Margarita Žana Mošan (1933-1939), išsiskyrė, 2 vaikai; Dominika Furner (1949-1976), 3 vaikai.
1953 m. prancūzų žurnalistų išrinktas pačiu bjauriausiu šalies aktoriumi.
Ž. Gabenas nenorėjo, kad duktė Floreca iš trečiosios santuokos taptų aktore, ir visokiausiais būdais bandė ją nuo to apsaugoti. Kai ji prieš jo valią ištekėjo už žokėjaus, Gabenas netgi nėjo į vestuvių ceremoniją, tačiau nusiuntė ten savo draugą aktorių Lino Venturą.
Jo antroji žmona Žana Mošan – buvusi choro dainininkė Paryžiaus kazino. Po skyrybų jam buvo paskirta sumokėti Žanai 60 milijonų frankų.
„Nemėgstu žiūrėti meilės istorijų. Vis tas pats amžinas trikampis.”
Lina Skruibytė