Gruodžio pirmą savaitgalį trijų didžiulių prekybos centrų atidarymo nekantriai laukusiems klaipėdiečiams teko skaudžiai nusivilti – nė vienas iš jų pažadėtąją valandą durų taip ir neatvėrė.
Tokia neteisybe pasipiktinę miestelėnai iškart puolė kaltinti biurokratus – esą šie, pernelyg priekabiaudami, sugadinę jiems šventę.
Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, vadinamieji biurokratai čia niekuo dėti. Kalti patys statybininkai, nusprendę, kad viena kita patvirtinto projekto „korektūra” – viso labo dėmesio neverta smulkmena, o kai kuriuos sutarties punktus apskritai „pamiršę”.
R. Taraškevičiaus įstikinimu, priešgaisrinės saugos pareigūnus, užuot jiems priekaištavus, derėtų pagirti už laiku parodytą budrumą ir principingumą, juo labiau kad jų išsakytos pastabos – anaiptol ne kokie nors menkniekiai, o gan rimti trūkumai. Tai, beje, pripažino ir patys naujųjų centrų savininkai.
Pasak R. Taraškevičiaus, tai, kas nutiko Klaipėdoje, tik dar kartą įrodo, kad svarbių darbų negalima palikti paskutinei dienai. Jei viskas būtų buvę padaryta kruopščiai ir laiku, apie jokius nesusipratimus nė nekalbėtume, – įsitikinęs uostamiesčio vadovas.
„Esama daug pavyzdžių, – sakė R. Taraškevičius, – kai dėl per silpnų konstrukcijų ar netinkamų medžiagų įvyksta skaudžios nelaimės. Tuomet atsakomybės našta prislegia ne tų, kurie garsiai ir viešai kaltino valdininkus priekabiaujant, o biurokratais apšauktų pareigūnų pečius, nes būtent jie pasirašo kiekvieno statinių tinkamumo naudoti aktą.”
Pasak R. Taraškevičiaus, būta ir kitų prekybos centrų atidarymo iškilmes pristabdžiusių aplinkybių. „Argi tai smulkmena, – sakė uostamiesčio vadovas, – kai „RIMI Hypermarket” nusprendė ignoruoti detalųjį planą – nenutiesė Baltijos pr. ir Dubysos g. turinčios sujungti gatvės bei dar vienos gatvelės iš Taikos pr. pusės. Netesėto pažado kaina – 600 tūkst. litų. Kitas prekybos centras – „Norfa” – savavališkai net 400 kv. m pasididino prekybos plotą. To irgi smulkmena nepavadinsi.”
Pasak R. Taraškevičiaus, laiku pastebėjus minėtuosius neatitikimus, reikalai buvo sutvarkytis taikiai. Priešingu atveju vargu ar būtų pavykę išvengti bylinėjimosi.
Mokytojai be algų neliks
Savivaldybės administracijos Finansų skyrius jau turi surinkęs visą informaciją apie tai, kaip vykdomas miesto biudžetas. Nuo metų pradžios Klaipėda gavo per 13 mln. litų viršplaninių pajamų. Vienuolikos mėnesių miesto biudžeto planas įvykdytas 106,1 proc. Viršplaninės lėšos bus skirstomos jau ateinančių metų pradžioje.
„Kadangi pastaruoju metu pasigirdo įvairių pamąstymų apie tai, kad neva miestas pritrūks pinigų mokytojų algoms, – sakė R. Taraškevičius, – noriu visus nuraminti: mūsų švietimo įstaigos nebankrutavo ir nebankrutuos. Šiais metais patvirtintas miesto pajamų planas – 225,5 mln. litų. Susumavus visas per metus papildomai gautas pajamas susidaro išties įspūdinga suma – beveik 270 mln. litų. Iš jų apie 50 proc., arba 130,4 mln. litų, skirta švietimo reikmėms. Švietimo įstaigoms atiteko ir per 10 mln. litų viršplaninių lėšų. Jos buvo panaudotos mokykloms renovuoti, asfalto dangoms remontuoti, apšvietimo sistemai gerinti, virtuvių, kompiuterinei įrangai, baldams bei kitoms mokymo priemonėms įsigyti.”
Antra vertus, sakė meras, kai kuriose mokyklose problemų išties esama. Jos susijusius su tuo, kad pastaruosius dvejus metus moksleivių sumažėjo net 3-im tūkstančiais. Atitinkamai sumažėjo ir vadinamojo moksleivių krepšelio lėšos. Teko atleisti dalį mokytojų. Jiems išmokėta 476 tūkst. litų išeitinių kompensacijų. Vien „Kuršių” mokyklos prijungimas prie „Santarvės” vidurinės miestui atsiėjo beveik 300 tūkst. litų.
Tam tikrų finansinių problemų esama M. Gorkio, „Vyturio”, A. Rubliovo bei dar keliose miesto mokyklose.
„Šią problemą mes tikrai išspręsime, – patikino R. Taraškevičius, – tad kalbos, neva šiais metais Savivaldybė nepajėgs laiku išmokėti mokytojams atlyginimų, neturi jokio pagrindo.”
Tikisi tapti regatos dalyve
Šiuo metu, sakė R. Taraškevičius, vedamos intensyvios derybos dėl to, kad 2009-aisiais metais garsioji tarptautinė regata „Tall Ships’ Races” užsuktų ir į Klaipėdą. Pasak uostamiesčio vadovo, turima pagrindo tikėtis, kad ją organizuojantis komitetas priims Klaipėdai palankų sprendimą.
R. Taraškevičius teigė praėjusią savaitę išsiuntęs laiškus prezidentui, Seimo pirmininkui, Vyriausybės bei kai kurių ministerijų vadovams su prašymu 2009 metais Klaipėdoje vysiančius regatos renginius įtraukti Valstybės tūkstantmečio paminėjimo programą ir skirti jiems finansavimą.
Jei regata vyktų kartu su Jūros švente, ji kainuotų apie 2 mln. litų. Vienai Klaipėdai, pasak miesto vadovo, pakelti tokią naštą būtų gana sudėtinga.
„Manau, kad dalyvavimas tokiame renginyje sustiprintų ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies, kaip jūrų valstybės, įvaizdį, tad pasistengti išties verta”, – sakė R. Taraškevičius.
Vilija Šilinienė