Žvejus domina įvairiausi dalykai, susiję su žvejyba ir žuvimis. Vienam tinklalapyje žvejams į žvejus dominančius klausimus iš aukštos mokslinės varpinės atsako Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas dr. T. Virbickas.
Parinkau keletą klausimų ir atsakymų, kurie turėtų dominti ir mūsų krašto žvejus. Klausimai – pastorintu šriftu.
Šių metų rugpjūčio mėnesį, po potvynio, žvejodamas Nemune prie Jurbarko dugnine meškere sugavau plekšnę. Norėčiau sužinoti, ar tai kokia anomalija, o gal Nemune gyvena upinių plekšnių rūšis? Vietiniai, kurie matė, kaip pagavau šią žuvį, sakė, kad nieko panašaus nei matę, nei girdėję nėra, man pačiam apie Nemune sugautas plekšnes taip pat neteko girdėti.
Lietuvoje gausiausia plekšnių rūšis (Platichthys flesus) būtent ir vadinama upine plekšne, kadangi šios rūšies atstovai dažnai įplaukia į upių žemupius, tačiau aukštai upėmis nepakyla. Dažniausiai jų pulkeliai suplaukia į Kuršių marias, kada iš jūros pučiant palankiam vėjui ar po uosto gilinimo darbų į Kuršių marias priteka sūraus vandens. Tačiau jau žemutinėje Nemuno dalyje (deltos atšakose) jos pasitaiko retai, nekalbant apie atkarpą aukščiau deltos išsišakojimų. Kad plekšnės pakiltų iki Jurbarko – išties unikalus atvejis.
Ar galima didesnį laukinį karpį sugauti nedidelėje upėje ar upelyje ir ar jie ten gali veistis bei gyventi?
Karpiai paprastai gyvena didesnėse upėse. Į kai kurias mažesnes šiltavandenes upes didesni karpiai užklysta neršto migracijos metu. Taip pat jų pasitaiko upeliuose, ištekančiuose (ar prisijungiančiuose) iš žuvininkystės tvenkinių ar ežerų, kur jie yra dirbtinai veisiami (šiuo atveju jie migruoja pasroviui į didesnes upes). Karpiai neršia vandens temperatūrai pasiekus 18-19 laipsn. C. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis iki šios temperatūros vanduo paprastai įšyla birželio pabaigoje – liepos mėn., todėl karpių nerštas dažniausiai būna labai vėlyvas, išsiritusias lervutes lengvai išgaudo kitų rūšių žuvys. Be to, šiltasis laikotarpis yra per trumpas, kad išlikę karpių jaunikliai prikauptų pakankamai masės – energetinių atsargų, būtinų sėkmingai peržiemoti.
Esu sumąstęs įžuvinti lynais nedidelį privatų tvenkinuką (plotas apie 30 arų). Tvenkinys nepratekantis, dugnas dumblėtas, vid. gylis apie 2 m. Tame tvenkinyje yra karosų ir vėžių. Ar turi lynai šansų išgyventi ir veistis? Kokį dydį tokiame tvenkinyje gali pasiekti karosai ir lynai?
Lynai tvenkinyje turėtų išgyventi, kadangi jie labai atsparūs deguonies trūkumui. Jiems neršti būtini vandens augalai. Jeigu tvenkinyje vandens augalijos yra, įtikima, kad lynai veisis. Augimo greitis tiesiogiai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir maisto kiekio. Jeigu maisto trūks (žuvys nebus papildomai šeriamos), lynai per 6 metus pasieks apie 20 cm ilgį (maždaug 150 g svorį). Papildomai šeriant gali pasiekti daugiau nei 30 cm ilgį (daugiau kaip 500 g svorį). Tas pat pasakytina ir apie karosą: esant palankioms sąlygoms, per 5 metus pasiekia daugiau nei 250 g svorį (žuvininkystės tvenkiniuose – daugiau nei 400 g), o kai sąlygos nepalankios, per tą patį laikotarpį pasiekia vos 40 g. Mažuose, uždumblėjusiuose tvenkiniuose lynų ir karosų augimas (papildomai nešeriant) paprastai būna labai lėtas.