Vienas esminių uždavinių, kuriuos reikia išspręsti statant individualų namą – vandens tiekimo bei nuotekų valymo užtikrinimas.
Sąlygas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių projektavimui Klaipėdos bei Tauragės apskrityse, išskyrus Jurbarko rajoną, išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos specialistų leidimą taip pat reikia gauti norint pradėti eksploatuoti šiuos įrenginius.
Vanduo – iš gręžinio
Norintis savo sklype statyti individualų namą žmogus turi pateikti prašymą Savivaldybės, kurios teritorijai priklauso jo sklypas, Architektūros skyriui. Pastarasis išsiuntinėja prašymus atitinkamoms institucijoms dėl projektavimo sąlygų. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) specialistai, įvertinę konkrečias aplinkybes, surašo sąlygas dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginių projektavimo.
Vietose, kuriose ruošiamasi statyti individualų gyvenamąjį namą ir kuriose neįmanoma prisijungti prie vandentiekio tinklų, dažniausiai vandens tiekimas užtikrinamas įrengiant gręžinį.
Pasak KRAAD direktoriaus pavaduotojo Rolando Aušros, tokius gręžinius gali įrengti tik atestuoti geologai. Šiems gręžiniams yra būtina ne mažesnė kaip 5 metrų sanitarinės apsaugos zona.
„Paprastai Klaipėdos regione vandens tiekimui užtenka apie 30 metrų gylio gręžinio. Tačiau viską lemia konkreti sklypo geologinė situacija. Pasitaiko, kad žmonės gręžia ir 100 metrų gylio gręžinius, tačiau tokiu atveju vandenyje gali būti pernelyg didelis kiekis geležies”, – pasakojo KRAAD atstovas.
4 nuotekų valymo būdai
R. Aušra teigia, kad yra keturi galimi nuotekų tvarkymo būdai.
„Pirmasis – prisijungti prie bendrųjų nuotekų tinklų. Jei nėra tokios galimybės, nuotekas reikia tvarkyti biologiniais valymo įrenginiais arba mechaniniu valymo būdu. Taip pat yra ir ketvirtasis variantas – nuotekų kaupimo rezervuaras”, – pasakojo R. Aušra.
Pašnekovo teigimu, jei yra galimybė namą prijungti prie bendrųjų vandentiekio tinklų, tai kiti variantai projektavimo sąlygoms net nėra svarstomi. Kitu atveju, prioritetas yra teikiamas biologiniams nuotekų valymo įrenginiams.
„Tiesa, šiems ir mechaniniams įrenginiams yra reikalinga 15 metrų sanitarinės apsaugos zona. Kadangi žmonės vis dažniau namus statosi ir mažuose sklypuose, šalia kurių nėra tekančio vandens, kito paviršinio vandens telkinio ar tinkamų sąlygų išleisti išvalytus vandenis į gruntą, įrenginėjami sandarūs nuotekų rezervuarai, pagaminti iš gelžbetonio, stiklo plokščių ir plastmasės. Jie turi būti įrengti ne mažesniu kaip 5 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo”, – aiškino KRAAD direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad biologiniams valymo įrenginiams reikalingas tam tikras apkrovimas, kad nežūtų juose esančios ir tirštąją frakciją skaidančios bakterijos. Tad name, kuriame gyventų tik vienas ar du žmonės, tokie įrenginiai negalėtų tinkamai veikti.
Gresia baudos
Jei žmogus, įsirengęs tipinius biologinius ar mechaninius nuotekų valymo įrenginius, su jų gamintoju pasirašo priežiūros sutartį, tai už tinkamą nuotekų išvalymą yra atsakingas būtent įrenginių gamintojas. Kitu atveju atsakomybė inspektoriams atlikus laboratorinius tyrimus ir nustačius netinkamą nuotekų išvalymo laipsnį tenka namo savininkui.
Tie namų savininkai, kurie įsirengia rezervuarus, turi pasirašyti sutartis su nuotekų valymu užsiimančiomis įmonėmis dėl nuotekų išvežimo.
„Mūsų inspektoriai gali bet kada patikrinti, kur yra išvežamos susidarančios nuotekos. Neretai pasitaiko, kad individualių namų savininkai nuotekas patiki išvežti saviveiklininkui, turinčiam cisterną. Kadangi yra normos, kiek žmogus per dieną suvartoja vandens, galima nustatyti, kiek turėjo susidaryti nuotekų. Nustačius, kad jas išvežė ne specializuota įmonė, namo savininkui gresia bauda nuo 200 iki 500 litų. Už pakartotinį nusižengimą yra numatoma bauda nuo 1000 iki 2000 litų”, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, kiek sunkiau nustatyti atvejus, kai žmonės specialiai mechaniniu būdu padaro skyles tokiame rezervuare ir dalis nuotekų patenka į gruntą.
„Dažniausiai šiuo atveju tenka pasikliauti tik žmogaus sąmoningumu, nes taip elgdamasis jis gali užteršti gruntinius vandenis, kuriuos vandentiekio sistemoje naudoja jis pats arba jo kaimynas”, – sako valdininkas.
Kiek dažnai reikia išsiurbti nuotekas iš rezervuaro, priklauso nuo jo dydžio. Mechaniniuose valymo įrenginiuose susidarančią tirštą nuotekų frakciją, anot R. Aušros, dažniausiai reikia išsiurbti kartą per 3-5 metus.
Galimi laikini sprendimai
Neretai pasitaiko, kai greta statomų namų savininkai nusprendžia įrengti bendrus biologinius nuotekų įrenginius.
„Kai statybos vyksta nevienodais tempais ir greičiau namą įsirengę žmonės jau nori įsikelti į jį gyventi, jie gali įsirengti laikiną sandarų nuotekų kaupimo rezervuarą. Tačiau pradėjus funkcionuoti bendriems valymo įrenginiams, tokio namo savininkai turi būtinai prie jų prijungti savo vandentiekio sistemą”, – sakė KRAAD direktoriaus pavaduotojas.
Martynas Vainorius