Šimtamilijoninę žalą kasmet padarantys programinės įrangos vagys pozicijų neužleidžia
Asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas” (VPĮA) paskelbė pasaulinio tyrimo duomenis apie piratinės programinės įrangos naudojimo lygį ir jo įtaką ūkiui. Jie sufleruoja, jog, nepaisant sparčiai augančių legalių programinės įrangos pardavėjų apsisukimų, piratavimo apimtys išlieka praktiškai nepakitusios ir siekia maždaug 58 proc. Šiemet Lietuvoje aptiktos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekia 1,9 mln. litų.
Abejingumo kaina
Asociacijos VPĮA prezidentas Ervinas Leontjevas, komentuodamas Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „International Data Corporation” (IDC) paskelbtus duomenis pastebėjo, kad jei per ketverius ateinančius metus piratavimo apimtis Lietuvoje pavyktų sumažinti 10 procentinių punktų, šalies ekonomika dėl to papildomai uždirbtų 220 mln. litų ir sukurtų apie 500 naujų darbo vietų.
IDC atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2009 metų nelegalių kompiuterinių programų instaliavimo apimtis sumažinus iki 48 proc., vietinis informacinių technologijų (IT) sektorius gautų 130 mln. Lt papildomų pajamų, o valstybė į biudžetą mokesčių – beveik 30 mln. Lt daugiau. Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis padidėtų 220 mln. Lt.
Tyrimas apėmė 70 pasaulio valstybių, kurių išlaidos informacinėms technologijoms sudaro 99 proc. visų pasaulinių IT išlaidų. Tai antra tokio pobūdžio IDC studija.
Europos Sąjungos mastu piratavimo sumažinimas 10 proc. – nuo šiuo metu esančių 35 iki 25 – leistų padidinti BVP augimą 88 mlrd. JAV dolerių, surenkamų mokesčių apimtis – 25 mlrd. dolerių ir sukurti 155 tūkst. darbo vietų vien IT sferoje. ES šalių narių IT sektorių augimas 2006 -2009 metų laikotarpiu galėtų siekti 38 proc. – arba 8 proc. daugiau nei su dabartiniu piratavimo lygiu.
IDC teigimu, mažiausiai nelegalių programinės įrangos kopijų parduodama JAV (čia piratavimo lygis siekia maždaug 21 proc.), o daugiausia – Kinijoje, Ukrainoje, Vietname (90 – 92 proc.). IDC atlikto tyrimo duomenimis, viso pasaulio ekonomika, nesumažinus piratavimo lygio, per ketverius metus prarastų daugiau nei 400 milijardų JAV dolerių.
„Pastaraisiais metais Lietuvos IT sektorius buvo sparčiausiai augantis Europos Sąjungoje, tačiau dėl aukšto neteisėto programinės įrangos naudojimo lygio išnaudotos ne visos augimo galimybės. Per artimiausius 4 metus susidursime su ta pačia problema – nors prognozuojama plėtra turėtų viršyti 60 proc., tačiau sumažinus piratavimą bent 2,5 nuošimčio kasmet, ji galėtų būti 70 proc.”, – aiškino asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas” (VPĮA) prezidentas E.Leontjevas.
Sankcijos nebaisios
Pasakodami apie pastangas pažaboti piratus VPĮA, taip pat tarptautinės organizacijos „Business Software Alliance” (BSA), kovojančios už saugų ir legalų skaitmeninį pasaulį, atstovai teigė, kad šiais metais buvo surengta apie 60 įvairaus lygio reidų, tikrinant kompiuterių programų naudojimo teisėtumą.
„49 patikrinimai dėl nelicencijuoto kompiuterių programų naudojimo buvo sėkmingi. Jų metu išaiškintos 36 įmonės, kurios neteisėtai naudojo kompiuterių programas. Taip pat demaskuota 13 piratinių programų platintojų. Bendra konfiskuotos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekia 1,9 mln. litų, tai yra tris kartus daugiau nei pernai, kai aptiktų programų vertė buvo 650 tūkst. Lt”, – pasakojo E.Leontjevas.
BSA interesams Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai” advokato padėjėjas Gediminas Ramanauskas savo ruožtu pastebėjo, kad šiemet daugiausia nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo atvejų užfiksuota projektavimo bendrovėse, taip pat nemažai jų nustatyta nekilnojamojo turto bei verslo konsultacijų įmonėse.
„Nelicencijuotos programinės įrangos platinimo problema, kaip ir ankstesniais metais, išlieka aktualiausia kompiuteriais ir jų programomis prekiaujančiuose salonuose”, – sakė G.Ramanauskas.
Jo teigimu, šie metai išsiskiria tuo, kad teismai dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo baudžiamąją atsakomybę ėmė taikyti ne tik įmonių darbuotojams, bet ir pačioms bendrovėms kaip juridiniams asmenims. Ši tendencija turėtų mažinti piratavimą verslo sektoriuje.
BSA duomenimis, 2005 metais dėl nelicencijuotų programų naudojimo ir platinimo buvo iškelta 21 baudžiamoji, 27 administracinės ir inicijuota 11 civilinių bylų. Teismai paskyrė baudų, kurių bendra suma siekia beveik 40 tūkst. litų. Be to, programinės įrangos gamintojams civilinėse bylose buvo priteista 240 tūkst. Lt kompensacijų.
Kainos pagunda
Diskutuodami apie priežastis, lemiančias sąlyginai aukštą piratavimo lygį mūsų šalyje, kompiuteriais prekiaujančių įmonių atstovai dažniausiai akcentavo aukštą programinės įrangos kainą. Populiariausi produktai – tarkim, „Microsoft” operacinė sistema, Lietuvoje parduodami iš esmės už tokią pačią kainą, kaip ir kur kas turtingesnėse Vakarų Europos šalyse. Norint įsigyti licencijuotas „Windows” bei „Office” programas reikia pakloti apie 1000 litų, tuo tarpu internetu be didesnių pastangų šiuos produktus galima atsisiųsti nemokant nė lito. Neturint interneto prieigos, programas galima įsigyti kompaktiniuose diskuose turguje paklojus 10 – 15 litų. Spėjama, kad jei legali programinė įranga kainuotų bent perpus mažiau, susigundančių neteisėtai taupyti skaičius radikaliai pasikeistų.
„Spėlioti galima visaip, tačiau mūsų patirtis leidžia daryti prielaidą, kad pinigai ne visuomet yra lemiamas veiksnys. Patikrinimų metu piratinės programinės įrangos aptinkame ir milžiniškas apyvartas turinčiose įmonėse, kurioms išlaidos legaliems produktams tikrai nebūtų problema. Tikėtina, kad viską lemia požiūris į šiuos dalykus”, – samprotavo E.Leontjevas.
Jo teigimu, ateinančiais metais „Verslo programinės įrangos aljansas” daugiausia dėmesio skirs šviečiamajai veiklai. Įmonės bus skatinamos pradėti vykdyti programinės įrangos apskaitą, tokiu būdu išvengiant netyčinio piratavimo, kai laiku nepastebima, jog baigė galioti kompiuterių programų licencijos.
Renaldas Gabartas