Nuo šių metų liepos 1 d., pasikeitus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, kai kuriems Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsniams bei nuostatų punktams, „Sodra” pradėjo mokėti naujos rūšies išmoką – profesinės reabilitacijos pašalpą.
Apie tai, kam pašalpa gali būti skiriama, kokio dydžio ir kiek laiko mokama, interviu su „Sodros” Kauno skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja Sandra Blekaitiene.
– Ar kiekvienas žmogus, dėl ligos ar traumos laikinai nedarbingas, gali pretenduoti į profesinės reabilitacijos pašalpą?
– Pretenduoti į profesinės reabilitacijos pašalpas gali tie asmenys, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT, buvęs MSEK) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.
Jei pašalpa mokama iš „Sodros” biudžeto, asmuo turi teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą, jeigu: jis yra draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (dirba); iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą; dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna pajamų.
Kiekvienas asmuo gali pasiskaičiuoti, ar jis turi reikiamą stažą pašalpai gauti. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro: laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui; ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikas; ligos pašalpų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gavimo laikas; nedarbo socialinio draudimo išmokų gavimo laikas.
Taigi stažas yra pagrindinė sąlyga pašalpai gauti. Beje, teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi ir tie asmenys, kurie, turėdami reikiamą stažą ir dalyvaudami profesinės reabilitacijos programoje, buvo atleisti iš darbo dėl ligos, lėmusios profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu. Visas šias sąlygas atitinkantys asmenys, profesinės reabilitacijos pašalpą gauna iš „Sodros” biudžeto.
Jei asmuo neatitinka išvardytų sąlygų, pašalpa už dalyvavimą profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį jam skiriama ir mokama iš valstybės biudžeto lėšų – iš teritorinės darbo biržos.
– Kokio dydžio ir kiek laiko gali būti mokama profesinės reabilitacijos pašalpa?
– Profesinės reabilitacijos pašalpą sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraėjusį kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.
Profesinės reabilitacijos pašalpa negali būti mažesnė už dviejų valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų dydį (šiuo metu bazinė pensija – 200 Lt), galiojusį profesinės reabilitacijos pradžios mėnesį. Pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).
Gera žinia profesinės reabilitacijos pašalpos gavėjams. Pašalpa neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Pašalpa skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama visą laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Jeigu asmuo anksčiau, nei baigiasi profesinės reabilitacijos laikotarpis, tampa darbingas arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, pašalpa jam nemokama. Jei ligos pašalpa paskirta prieš profesinės reabilitacijos pradžią ir sutampa su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, ji nemokama. Mokama tik profesinės reabilitacijos pašalpa.
– Dėl kokių priežasčių žmogus gali netekti pašalpos?
– Svarbiausia sąlyga pašalpai mokėti – asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje. Jei jis tuo metu suserga, pašalpos mokėjimas sustabdomas asmens laikinojo nedarbingumo metu, bet ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Po to jis vėl gali dalyvauti reabilitacijos programoje.
Pašalpa nebemokama: pasibaigus profesinės reabilitacijos programai; nutraukus programą; kai asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi ilgiau nei 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai; asmeniui mirus.
– Na, ir jei asmuo įgijo teisę į profesinės reabilitacijos pašalpą iš „Sodros” biudžeto, kokius dokumentus turi pateikti?
– Įgijęs teisę į pašalpą, asmuo „Sodros” teritoriniam skyriui turi pateikti: profesinės reabilitacijos pažymėjimą, prašymą profesinės reabilitacijos pašalpai skirti (pildomas „Sodroje”) ir NDNT sprendimą – išvados dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio kopiją (kreipiantis pirmą kartą).
Kauno ir rajono gyventojai visus dokumentus turi pristatyti į „Sodros” Kauno skyriaus pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrių, I aukštas, 102 kab., A. Mickevičiaus g. 42.
Birutė Tamaliūnienė,
„Sodros” Kauno skyriaus
ryšių su visuomene
vyr. specialistė