Jūrinę visuomenę pastarosiomis dienomis sujaudino žinia, jog parengtas įstatymo pataisos projektas, kuriame siūloma Lietuvos jūrininkų, dirbančių ne Europos Sąjungos laivuose, pajamas vėl apmokestinti nuo 2007 metų sausio 1 d.
Lietuva turi apie 12 tūkstančių jūrininkų. Iš jų laivuose su Lietuvos vėliava galima įdarbinti tik apie 2 tūkstančius. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža teigia, kad Lietuvos jūrininkų skaičius Europos Sąjungos (ES) šalių laivuose mažėja. Tapę ES piliečiais jie pabrango, nes jiems reikia suteikti visas socialines garantijas. Todėl laivų savininkai atsisako mūsų jūrininkų darbo ES narių laivuose. Jau nemaža jų dalis įsidarbino laivuose su „patogiomis” vėliavomis.
Seimo narys Vaclovas Stankevičius sako, kad Lietuvos piliečiams įsidarbinti su ES šalių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose dabar labai sunku todėl, kad bet kurios Europos jūrinės valstybės darbdavys privalo mokėti už Lietuvos jūrininką labai didelį – 31 proc. socialinio draudimo mokestį. Jam tai nėra naudinga, todėl jis samdo filipiniečius, Rusijos, Ukrainos jūrininkus.
Pasak LJS pirmininko, Lietuvos jūrininkų, turint omenyje ir aptarnaujantįjį personalą, dirbančių laivuose su „patogiomis” vėliavomis, trečiųjų šalių, Norvegijos, kuri nėra ES narė, laivuose, t. y. tų, kurių pajamos būtų apmokestinamos, šiuo metu yra apie 6-7 tūkstančiai.
Kaip atsirado projektas?
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Lietuvos finansų ministerija parengė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. pakeitimo įstatymo projektą, kuris dabar derinamas su įvairiomis institucijomis. Jo tikslas – nustatyti, kad jūrininkų pajamų, gautų laivo reiso metu, apmokestinimas atitiktų Europos Komisijos (EK) Komunikatu patvirtintas Valstybės pagalbos jūrų transportui rekomendacijas. Komunikatu siekiama sudaryti geresnes konkurencijos sąlygas laivams, plaukiojantiems su ES šalių vėliavomis.
Minėtame projekte siūloma nustatyti, kad tik jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio su ES valstybės narės vėliava, įgulos narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gaunamos pajamos būtų laikomos neapmokestinamomis pajamomis.
Vykdydama ES reikalavimus, Finansų ministerija šiemet liepos mėnesį pranešė Konkurencijos tarnybai apie tai, kokia valstybės pagalba yra taikoma jūrininkų pajamoms šiuo metu Lietuvoje. Konkurencijos tarnyba informavo EK. Pastaroji šiemet rugsėjo 27 d. raštu informavo Lietuvos finansų ministeriją apie būtinybę keisti valstybės pagalbos taikymo jūrininkų pajamoms schemą ir vadovautis Komunikatu. Todėl ministerija ir parengė minėtą pataisos projektą.
Seimo nariui Vaclovui Stankevičiui, įstatymo pataisų dėl lengvatų jūrininkams iniciatoriui, praėjusį savaitgalį jau teko Klaipėdoje su jūrininkais aptarti naują iškilusią problemą. Jie sunerimę ir kritikuoja Lietuvos finansų ministeriją. „Ministerija nėra šios pataisos iniciatorė, tai nėra koks nors piktybinis jos noras. Ji dirba savo darbą ir privalo pasiaiškinti Europos Komisijai dėl lengvatų jūrininkams, kurie nedirba ES laivuose”,- tikina V. Stankevičius.
Jūrininkai bus diskriminuojami
LJS pirmininkas P. Bekėža teigia, jog ši pataisa skatina jūrininkų diskriminavimą. Pasak jo, jeigu jūrininkų, kurie dirbdami laive su „patogia” vėliava turi patys apsidrausti socialiai, pajamos dar bus tiek apmokestinamos, jie bus diskriminuojami jūrininkų, dirbančių laivuose su ES šalių vėliavomis, atžvilgiu.
P. Bekėžos manymu, tokią pataisą priimant būtų pažeidžiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 111-oji konvencija ir 111-oji rekomendacija, kurioje kalbama apie tai, kad jūrininkai negali būti diskriminuojami atlyginimų ir socialinių garantijų atžvilgiu.
Komunikatas – tik rekomendacija
Minėtas Komunikatas, P. Bekėžos teigimu, yra tik EK rekomendacijos, siekiant suteikti pagalbą ES laivų savininkams. „Kokie gali būti reikalavimai? Reikalaujama pažeisti Konstituciją, žmogaus teises, Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją? Jeigu valstybė yra įteisinusi lengvatas jūrininkams, jos nėra draudžiamos. Tegul man parodo kas nors, kur parašyta, kad draudžiama taikyti lengvatas jūrininkams, dirbantiems ne ES laivuose”, – piktinosi LJS pirmininkas.
LJS su pataisos projektu jau supažindino Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos atstovus, Lietuvos jūrininkų žmonų organizaciją, ketina rašyti raštus įvairioms institucijoms prieštaraudama pataisai, pateikdama argumentus, nurodydama, kokiems tarptautiniams dokumentams ji prieštarauja, kas ja pažeidžiama.
Situacija bloginama
Pasak P. Bekėžos, dar prieš Lietuvai įstojant į ES buvo priimtos pataisos jos įstatymuose, suteikiančios lengvatas jūrininkams.
Nuo 1997-1998 m. jūrininkai, dirbantys laivuose su Lietuvos vėliava, mokėjo 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį, o laivuose su kitų šalių vėliavomis – 20 proc. Nuo 2003 m. Lietuvos laivuose, plaukiojančiuose tarptautiniais maršrutais, jūrininkai buvo atleisti nuo šio mokesčio, o jūrininkams, dirbantiems laivuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, reikėjo mokėti 15 proc. pajamų mokestį. Nuo 2004 metų sausio 1 d. visuose laivuose dirbančių Lietuvos jūrininkų pajamos neapmokestinamos.
Taigi vėl grįžtama prie to paties – ir vėl daugelio jūrininkų pajamos bus apmokestinamos, ir jau ne 15-20 proc., kaip anksčiau, o kurį laiką net 33 proc. Beje, Finansų ministerija informuoja, kad Seimas yra priėmęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, numatančias, kad gyventojų pajamų mokestis nuo 2006-ųjų vidurio mažės nuo 33 proc. iki 27 proc., o nuo 2008-ųjų – iki 24 proc. Jūrininkų pajamos bus pradėtos apmokestinti, jeigu šiai pataisai bus pritarta, nuo 2007 m. sausio 1 d. Bet kuriuo atveju mokesčiai jiems bus gana dideli.
Derėtis pateikiant argumentus
Seimo narys V. Stankevičius mano, kad reikia bandyti derėtis su Europos Komisija. Jis žada pats apie tai kalbėtis su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu. Jo manymu, Lietuvos valstybė turi pateikti tokį argumentą, kad jos nacionalinis laivynas labai mažas ir ji neturi galimybių įdarbinti visų savo jūrininkų.
„Mes nesugebėjome pagerinti situacijos. Laivų su nacionaline vėliava Lietuvoje nedaugėja. Todėl mums reikėtų susitarti su Europos Komisija, kad tos turimos lengvatos visiems mūsų jūrininkams būtų taikomos dar bent trejus ketverius metus. Per tą laiką mes turėtume sudaryti palankesnes sąlygas savo šalies jūrininkams verslininkams, kad jie norėtų bei galėtų pirkti ir registruoti laivus Lietuvoje. Mes turime siekti, kad kuo daugiau specialistų grįžtų į laivus su nacionaline vėliava. Po tam tikro laiko mes galėtume įvesti jūrininkams tam tikrus simbolinius mokesčius”,- sako V. Stankevičius.
Jo manymu, jeigu minėta pataisa bus priimama greitai nesiderant su EK, kai Lietuva negali aprūpinti darbu visų savo jūrininkų Respublikos laivuose, bus suduotas smūgis savo šalies jūrinei bendruomenei.
Kitas dalykas, jeigu jūrininkai nebus suinteresuoti blaškytis po pasaulį tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui, kad galėtų išlaikyti savo šeimas, sunku patikėti, kad atsirastų jaunų žmonių, besirenkančių šią profesiją. Gali tapti nebereikalingos jų mokymo įstaigos.
Seimo nario V. Stankevičiaus manymu, greitai įvedus 33 proc. pajamų mokestį jūrininkams, dirbantiems ne ES laivuose, smūgis bus suduotas ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonėms, kurių yra nemažai. Jūrininkai bandys darbintis tiesiogiai, be jų pagalbos, arba ieškos darbo per įdarbinimo agentūras kitose šalyse. Galimas daiktas, laivų įgulų formavimo įmonės pasitrauks iš Lietuvos į kitas šalis. Bus prarasta nemažai darbo vietų.
Jūrininkų ir valdžios konfliktas
LJS pirmininko manymu, jeigu pataisa bus priimta, didžioji dalis jūrininkų vėl bus priversti gudrauti, prašyti, kad jiems nepervestų pinigų per bankus, kad būtų atsiskaitoma grynaisiais ir kitais būdais.
„Jeigu mes dabar kartu su Finansų ministerija nekovosime už mūsų jūrininkų interesus, o kartu ir už Lietuvos interesus, nes jūrininkai užsienyje uždirba tvirtą konvertuojamą valiutą ir atveža į mūsų šalį, sukursime prielaidą atsirasti didžiuliam jūrininkų nedarbui”,- mano Seimo narys.
V. Stankevičius teigia, jog kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Pasak jo, jeigu panaikinus lengvatas jūrininkai nemokės šio mokesčio, jie atsidurs už įstatymo ribų.
Beje, tokia situacija Lietuvoje jau buvo prieš pradedant taikyti lengvatas. Tada daugelis jūrininkų nemokėdavo mokesčių. Atsirado galimybės plisti šešėlinei ekonomikai jūriniame sektoriuje. Tačiau sugaudyti jūrininkus, išsiblaškiusius po visą pasaulį, Mokesčių inspekcijos darbuotojams nėra taip lengva. Tas „gaudymas” jai pačiai labai brangiai kainuoja. Tačiau ir V. Stankevičius neatmetė galimybės, kad jūrininkai gali vengti mokėti pajamų mokesčius ir atsidurti už įstatymų ribų. Tokiu atveju, Seimo nario manymu, gali susiformuoti konfliktas tarp pakankamai didelio jūrininkų skaičiaus ir Lietuvos valdžios.
„Slėpsiu pajamas”
„Ar nemanote, jog dauguma jūrininkų nustos siuntę pinigus į Lietuvą ir vėl prasidės sena istorija – pinigų slėpimas. Esu trečiasis mechanikas, dirbantis laive su „patogia” vėliava. Jausiuosi nuskriaustas, jei iš manęs bus „lupami” 33 proc. už tai, kad Lietuvoje išleidžiu savo uždirbtus pinigus.
Už ką aš moku valstybei? Už tai, kad Lietuvoje geriausiu atveju būnu 5 mėnesius per metus? Už tai, kad eidamas pas bet kokį gydytoją registruojuosi kaip privatus asmuo ir moku pinigus? Už tai, kad senatvėje (jei tokios sulauksiu) gyvensiu iš savo santaupų? Jei iš manęs bus lupami žvėriški mokesčiai, eisiu į darbo biržą, registruosiuosi kaip bedarbis ir prisidėsiu prie tų alkanų burnų, kurių šiandien tikrai pakanka Lietuvoje.
Galiu sąžiningai pasakyti, slėpsiu pajamas, gautas užsienio valstybėse, ir pinigus nelegaliai vešiu į Lietuvą, nes man skaudu būtų atiduoti 15000 Lt per metus už tai, kad gyvenu tokioje „puikioje” valstybėje. Kai Lietuvos laivynas bent kiek prilygs tam pačiam Airijos laivynui ir bus užtikrintos darbo vietos, tada ir šnekėkim apie apmokestinimą, o šiandien nekaskim duobės patys sau. Negi mūsų valdžia nori 10000 jūrininkų streiko? Jūrininkai – ne pedagogai ir ne policininkai, tuo labiau ne medikai, jie gyvena ne iš biudžeto. Mes patys sau duonai užsidirbam, o pinigus vežam į Lietuvą !!!” – toks mūsų skaitytojo komentaras dienraščio internetinėje svetainėje.
Dalia Bikauskaitė