Parlamente vyksta vis atkaklesnis frakcijų karas, kam atiteks dabar Vidaus reikalų ministerijai priklausantys du vidaus tarnybos pulkai – toliau liks pavaldūs ministerijai ar bus perduoti Policijos departamentui.
Kas iš tikrųjų yra tie pulkai, kurių pavadinimas labai jau asocijuojasi su kadaise mūsų šalyje liūdnai pagarsėjusiais sovietiniais vidaus kariuomenės daliniais, o nuostatai nėra pakeisti nuo neatmenamų laikų?
Pagal šiuos nuostatus vidaus tarnybos pulkai Lietuvoje turi vadovautis dar dvylika įvairių kitų įstatymų, kurie nuo 1991 metų, ko gero, keitėsi ne kartą.
Nepaisant to, niekur nėra pasakyta, kas yra šie pulkai – karinė ar policinė struktūra.
Ištisą dešimtmetį politikų, regis, nedomino nei vidaus tarnybos pulkų veikla, nei ar ji nesikerta su įstatymais.
Diskusijos – be rezultatų
Diskusijos dėl pulkų statuso, priklausomybės ir vietos jėgos struktūrų hierarchijoje prasidėjo maždaug prieš trejus ketverius metus.
Ginčai tęsiasi iki šiol, tačiau be jokio rezultato.
Lemtingą žodį, galintį kaip nors lemti pulkų likimą, praėjusį antradienį ir vakar pabandė tarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.
Tačiau antradienį šis socialliberalų atstovas pats atsiėmė Seimui svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, o vakar jos buvo iš posėdžių darbotvarkės išbrauktos liberaldemokratų siūlymu.
Opozicijos atstovams pritarė ir socialdemokratai.
Tokį jų elgesį A.Sadeckas pavadino keistu ir prakalbo apie rimtą problemą koalicijoje.
Seimo komiteto vadovo įsitikinimu, vidaus tarnybos pulkai turi būti pavaldūs ne vidaus reikalų ministrui, o policijos generaliniam komisarui ir būtent šis turėtų spręsti, kur, kaip ir kada jie turi būti panaudoti.
Nemenka dalis Seimo narių laikosi priešingos nuomonės – pulkai turi likti pavaldūs vidaus reikalų ministrui.
Taip teigdami jie remiasi Konstitucija, kurioje atsakomybė už viešąją tvarką valstybėje yra numatyta būtent Vyriausybei, kurios narys – ir vidaus reikalų ministras.
Apipynė įvairios legendos
Dėl politikoje kilusio ažiotažo vidaus tarnybos pulkai buvo apipinti įvairiausiomis legendomis.
Viena jų – beveik 37 milijonus litų iš valstybės biudžeto kasmet gaunanti jėgos struktūra esą tiktai trečdalį savo pajėgų naudoja konkrečiam darbui, o likusi dalis pareigūnų slankioja be darbo arba laiką leidžia treniruodamiesi savo malonumui.
Tuo tarpu šalies policijai mirtinai trūksta pajėgų viešajai tvarkai palaikyti.
Reikalai esą išsispręstų, jei šie pulkai būtų pavaldūs policijos generaliniam komisarui.
Gyvena be vyriausiojo vado
Palyginti su 12 tūkstančių pareigūnų, priklausančių policijos sistemai, vidaus tarnybos pulkai yra nykštukinė jėgos struktūra. Pulkų yra tik du, o pareigūnų juose – apie tūkstantį.
Pulkai net neturi vyriausiojo vado – kiekvienas turi tik savo vadus.
Pagal 1991 metais Vyriausybės patvirtintus nuostatus, vidaus tarnybos pulkų vyriausiuoju vadu skiriamas politinio pasitikėjimo pareigūnas – vidaus reikalų viceministras. Jį turi skirti premjeras vidaus reikalų ministro teikimu.
Tačiau šiuo metu taip nėra. Pulkams vadovauja ministerijos sekretorius Stasys Liutkevičius, kuris nėra nei karininkas, nei politinio pasitikėjimo pareigūnas. Jis tėra civilis valdininkas, kuriuo pasitiki ministras.
Gal dėl to Seime sklinda nerimo kupinos kalbos, kad vidaus tarnybos pulkai gali būti panaudoti vienos arba kitos valdžioje esančios partijos politiniams tikslams.
Tačiau ar tai realu?
Patirties sėmėsi iš prancūzų
Vakar „Lietuvos ryto” žurnalistai savo akimis įsitikino, kuo ir kaip gyvena Vilniuje dislokuotas Antrasis vidaus tarnybos pulkas (Pirmasis pulkas įsikūręs Kaune).
Policija gali pavydėti kolegoms: tarnybinės patalpos blizga, treniruočių bazė – puiki. Budintys pareigūnai mandagiai atiduoda pagarbą. Bimbinėjančių nesutikau.
Antrojo pulko vadas pulkininkas Anatolijus Šumskis teigė, kad tai – ne kokia nors užsikonservavusi sovietinė struktūra, kaip kartais bandoma ją apibūdinti.
Nuo 2001 iki 2004 metų, padedant Prancūzijos vidaus reikalų ministerijai, šios šalies specialistams, pulkai buvo visiškai pertvarkyti.
Kone metus Vilniuje dirbo prancūzų ekspertai, o Lietuvos pareigūnai nekart stažavosi Prancūzijoje.
A.Šumskio tvirtinimu, pareigūnai vakarietiškai pasirengė atlikti savo pagrindines pareigas: užtikrinti viešąją tvarką masinių susibūrimų, riaušių metu, taip pat atkurti viešąją tvarką, padėti šalies gyventojams stichinių nelaimių atveju.
Į karštus taškus – nedelsdami
Kas Lietuvoje yra girdėjęs apie kokias nors masines riaušes ar stichines nelaimes, į kurias akimirksniu reikėtų permesti apie tūkstantį ginkluotų pareigūnų?
Man iš karto buvo priminti neramumai Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, Ruklos užsieniečių registravimo centre, per tarptautines varžybas sostinės „Vėtros” futbolo stadione.
Taip pat daugelis kitų įvykių, neturėjusių didelio atgarsio visuomenėje.
Pulko vado pavaduotojo ir štabo viršininko pulkininko Antano Ravdanavičiaus teigimu, kiekviena civilizuota valstybė turi turėti gerai parengtą policijos rezervą taikos metu.
Tokios pajėgos privalo suvaldyti nenumatytus, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai staiga iškilusius pavojus.
Jos sugeba mobilizuotis ir atvykti į įvykio vietą maždaug per dvi valandas. Jei pareigūnai būtų išskaidyti po policijos komisariatus, to padaryti jie nepajėgtų.
Karo atveju šie pulkai papildo armijos gretas.
Norėtų išsiskirti iš kitų
Vidaus tarnybos pulkai norėtų skirtis iš kitų jėgos struktūrų.
Vadai mąsto ir apie naują pavadinimą, kurių priimtiniausias būtų žandarmerija.
Manoma, jog šie pulkai privalėtų turėti ir savo uniformą, kad išsiskirtų iš kitų struktūrų.
Tai dar svarbu ir todėl, kad kalėjimuose su policininko munduru geriau nepasirodyti – sudraskys.
Tuo tarpu vidaus tarnybos pulkams dažnai tenka saugoti kalėjimo pareigūnus, atliekančius kratas suimtųjų kamerose, taip pat malšinti kalinių neramumus. Viena svarbiausių šių pajėgų funkcijų – konvojuoti kalinius.
Reikalui esant vidaus tarnybos pulkai taip pat patruliuoja pasienyje, saugo strateginius šalies objektus, padeda policijai ieškoti nusikaltimo aukų arba dingusių be žinios žmonių.
Ar tai yra panašu į atgyvenusią
struktūrą, kurią reikėtų kažkieno valia išdalyti po gabalą?
Bronė Vainauskienė