Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos gruodžio 10 d. paskelbė akciją „Išpildyk mano svajonę” – klaipėdiečiai raginami šventėms į savo namus pasikviesti globos įstaigų auklėtinius ir pasidalinti su jais šiluma. Tačiau šis šventas tikslas ne vienam klaipėdiečiui sukėlė abejonių: kaip jausis vaikas, po švenčių grąžintas atgal į globos namus?
„Akcija skirta žmonėms, kurie rimtai ketina paimti vaiką globoti arba įsivaikinti”, – „Vakarų ekspresui” akcentavo tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė. „Globos namai – ne lombardas, kur gali vieną dieną pasiimti vaiką, o kitą dieną atiduoti jį lyg niekur nieko”, – teigė „Smiltelės” globos namų direktorė Vida Petraitienė, raginanti klaipėdiečius nesivadovauti emocijomis ir elgtis atsakingai.
Akcijoje dalyvaujančiuose vaikų globos namuose „Smiltelė” (Smiltelės g. 14, tel. 32 42 16), „Rytas” (Taikos pr. 68, tel. 34 58 15) ir „Danė” (Kretingos pl. 44, tel. 49 76 14) šiuo metu iš viso globojama apie 400 vaikų (iš jų apie 250 – klaipėdiečiai).
Dalį iš jų lanko artimieji, giminaičiai, o kai kurie vaikai niekuomet nėra pajutę nuoširdaus žmogaus artumo jausmo šeimoje.
„Globos namai – ne lombardas, kur gali vieną dieną pasiimti vaiką, o kitą dieną atiduoti jį lyg niekur nieko. Šiandien situacija baisi: net jau paimtus globoti vaikus kas trečia šeima, susidūrusi su problemomis, grąžina mums. Jei tėvams kyla problemų dėl biologinio vaiko (apsivagia ar panašiai), jiems juk nekyla mintis sūnaus ar dukros kam nors atiduoti, o globotinius atveda į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir sako – pasiimkite atgal, man jo nereikia”, – sakė „Smiltelės” globos namų direktorė Vida Petraitienė.
Reikia žinoti, kad jie kitokie
Pasiryžusieji bendrauti su globos namų auklėtiniais gali kreiptis arba tiesiai į globos namus, arba į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tačiau, perspėjo V. Petraitienė, iš anksto reikėtų žinoti, kad šie vaikai „kitokie, su tam tikru ženklu”, kad bendraujant su jais reikės ypač daug kantrybės ir meilės.
„Danės” globos namų direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Ažandinaitytė pasakojo, jog mažiausieji įstaigos auklėtiniai džiaugiasi kiekvieno svečio apsilankymu, labai nori į svečius, o paaugliai, kurių viltis surasti naują šeimą dužo daugybę kartų, suaugusiuosius prisileidžia sunkiai.
„Jie per daug yra įskaudinti, kad norėtų keliauti. Kai kurie vyresni vaikai per šventes net pas gimines nenori važiuoti”, – sakė L. Ažandinaitytė.
Surado šeimas
Pernai akciją, kurios metu žmonės buvo raginami šventėms pasiimti beglobius vaikus, sumanė vaikų globos namai „Rytas”. Pasak įstaigos vadovės Reginos Milašienės, ši akcija pavyko puikiai.
Vaikų svečiavimasis šeimose pernai truko ne ilgiau kaip dieną. „Mūsų darbo patirtis rodo, kad po trumpo pasisvečiavimo šeimose vaikai tikrai nepajunta didelės traumos, atvirkščiai – jie labai nori į svečius, o aplinkos pakeitimas dienai ar keletui valandų būna tik į naudą, – tikino „Ryto” direktorė.
– Į šeimas buvo paimta apie 20 vaikų. Ir mūsų auklėtiniai, kurių artimieji ar giminaičiai nelanko net per šventes, ir šeimos, kuriose vaikai svečiavosi, patyrė daug teigiamų emocijų. Akcijos dėka trims vaikams įsteigėme nuolatinę globą. Nors vaikus iš anksto nuteikėme, kad jie tik trumpai pasisvečiuos, tačiau nemažai šeimų, kuriose šventė Kalėdas, lanko juos iki šiol”, – sakė direktorė.
R. Milašienės teigimu, su šeimomis, kurios pageidavo į svečius pasikviesti jų auklėtinį, prieš tai bent keletą kartų buvo susitikta, bendrauta.
„Daugiausia kreipėsi šeimos, auginančios savo vaikus ir galinčios bei norinčios dovanomis, pramogomis bei šiltu bendravimu pradžiuginti tuos, kurie viso to turi mažiau. Šeimos išsakė savo pageidavimus, tada supažindinome su vaikais – visada pirmiausia jie renkasi, ar norės eiti į svečius, ar ne”, – pasakojo R. Milašienė.
Tikslai ne visada aiškūs
Pasak V. Petraitienės, globos namams palikta teisė patiems spręsti, į kokią šeimą trumpam laikui išleisti vaiką, į kokią – ne, be abejo, pirmiausia atsižvelgus į vaiko norus.
„Kažkaip intuityviai jaučiame, kokie šeimos ketinimai. Norint vaiką pasiimti su nakvyne, šeima turi turėti Vaikų teisių apsaugos tarnybos leidimą”, – sakė ji.
R. Milašienės teigimu, prastai gyvenančios šeimos globos namų auklėtinių į svečius net nemano imti ir į juos nesikreipia, nes už tai pinigų niekas nemoka.
Tačiau kitų globos namų vadovės sako, kad pasitaiko, jog šventėms vaikus nori pasiimti ir vos galą su galu suduriančios senutės.
„Kai kurie žmonės mano, kad per Kalėdas vaikai čia tik sėdi liūdni, net saldainių negauna. O iš tiesų globos namuose per šventes netrūksta nei vaisių, nei saldumynų, vyksta žiburėliai, kiti renginiai. Todėl jei kokia moterėlė mažą vaiką, pripratusį dūkti bendraamžių būryje, mažą vaiką parsives į namus ir visą dieną su juo prasėdės prie stalo, vargu, ar jam nuo to bus geriau”, – abejojo V. Petraitienė.
VTA tarnybos vedėja prisiminė ir atvejį, kuomet į vienus globos namus kreipėsi moteris ir pareiškė norinti paimti globoti mergaitę. Netrukus paaiškėjo, kad kituose globos namuose gyvena jos tikras brolis, kurio ji niekada nelanko. „Tokių žmonių kaip ši moteris tikslus sunku suprasti”, – sakė G. Aurylienė.
Kalėdinis troškimas
VTA tarnybos darbuotojai sako turintys kalėdinį troškimą, labai panašų į tą, kurį savo širdelėse nešioja globos namų auklėtiniai.
„Kartą paskaičiavome, kad jei kas dešimta klaipėdiečių šeima pasiimtų globoti po vieną vaikelį iš globos institucijų, jų mūsų mieste visiškai nebereikėtų”, – sakė G. Aurylienė.
Deja, kasmet be tėvų globos Klaipėdoje lieka apie 150 vaikų – ir tik 60-65 iš jų įsteigiama laikinoji arba nuolatinė globa, o likusieji apgyvendinami globos įstaigose.
Didžiąją dalį našlaičių ar beglobių vaikų globoti imasi jų artimi giminaičiai. Svetimi žmonės, pasak G. Aurylienės, globoti tokių vaikų nesiveržia. „Galbūt bijo, kad vaikas paveldės tėvų genus ar turės sveikatos problemų”, – svarstė ji.
G. Aurylienė tikisi, kad akcija „Išpildyk mano svajonę” bent keliems vaikams padės surasti naujus namus, mylinčią šeimą.
Laima Švedaitė