Siekdama padidinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir patrauklumą tarptautinėje rinkoje, Lietuva turėtų rimtai svarstyti Klaipėdos uosto valdymo privatizavimo galimybę.
Taip teigiama vakar pristatytoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktoje studijoje „Uosto valdymas ir politika: iššūkiai, keliai, sprendimai”.
Susisiekimo ministerijos bei uosto krovos kompanijų atstovai, kaip ir šių metų vasarą, kai „Vakarų ekspresas” rašė apie LLRI rengiamą studiją, taip ir dabar instituto pasiūlymą vertina skeptiškai.
Valdytų uosto įmonės
LLRI studijoje teigiama, esą šiandien Klaipėdos uosto valdymas yra itin biurokratizuotas, politiniai ir biurokratiniai interesai iškeliami aukščiau komercinių uosto tikslų, nėra tiesioginės valdytojo atsakomybės už uosto veiklą. Be kita ko, skirtinguose sistemos lygmenyse esą skirtingai formuluojami uosto veiklos tikslai, o vientisas strategijos planavimas ir vykdymas visoje sistemoje neįmanomas, nes uostas ir uosto įmonės veikia sau, o sprendimų priėmimas vyksta sau. Dėl šių priežasčių esą kenčia ir vartotojai, ir uosto patrauklumas.
Išnagrinėjęs įvairius pasaulio uostų valdymo būdus, LLRI daro išvadą, kad Klaipėdos uostas turėtų būti valdomas, organizuojamas ir administruojamas kaip įmonė. Taip esą būtų užtikrinta uosto autonomija nuo politinės įtakos ir maksimalus veiklos efektyvumas sustiprinant uostą konkurencinėje kovoje.
Instituto siūlymu, privatų Klaipėdos uostą turėtų valdyti valdyba, kurią sudarytų uosto įmonės, suinteresuotos uosto plėtra ir komercine sėkme, tad jų sprendimai būtų komerciškai veiksmingesni ir priimami efektyviau.
Jei minėtas modelis yra nepriimtinas, LLRI siūlo kompromisinį privatizavimo variantą, kai dalis akcijų yra paliekama valstybei, o valstybės atstovas dalyvauja ir valdyboje. Tačiau toks variantas ekonominiu atžvilgiu gerokai apsunkintų uosto veiklą.
LLRI taip pat neatmeta galimo tarpinio varianto tam atvejui, jei Lietuva baiminasi ar politiškai vis dar yra nepasirengusi įgyvendinti privataus uosto valdymo modelio. Toks variantas būtų palikti dabartinio valdymo modelio esmę, tačiau uosto administracija turėtų būti akcionuojama ir maksimaliai depolitizuojama. Tokiu būdu uosto žemė išliktų valstybinė, bet uostas iš valstybinės įmonės taptų akcine bendrove, kurios akcijas valdytų valstybė. LLRI nuomone, akcionavimas galėtų būti pirmas žingsnis privatizavimo link.
Institutas atkreipia dėmesį, kad kol bus išlaikoma valstybinė Klaipėdos uosto nuosavybė, būtina sumažinti apribojimus įmonėms, kurios nuomojasi uosto žemę ir nori plėsti savo veiklą – panaikinti subnuomos draudimus, įvertinti koncesinių susitarimų galimybę, „atrišti” nuomos mokestį nuo krovos apimčių ir nuomos terminų, neriboti infrastruktūros modernizavimo. Tai paskatintų uosto vidinę konkurenciją ir padidintų apyvartą.
Strateginis objektas
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus „Vakarų ekspresui” vakar teigė laikąsis anksčiau išsakytos nuomonės, kad apie uostų privatizavimą gali kalbėti tik tos valstybės, kurių pakrantėse veikia ne vienas uostas.
„Pačių studijos rengėjų pateikti duomenys rodo, kad iš 100 didžiausių ir sėkmingiausiai veikiančių pasaulio uostų net 92 proc. yra valstybiniai”, – sakė sekretorius.
Anot jo, Klaipėdos uostas turi tarnauti strateginiams tikslams – užtikrinti valstybinių įsipareigojimų Europos Sąjungai, Tarptautinei jūrų ir kitoms kompetentingoms Europos ir pasaulinėms organizacijoms vykdymą, sudaryti sąlygas Krašto apsaugos ministerijos funkcijoms vykdyti.
Ministerijos sekretorius taip pat akcentuoja, kad viena esminių kliūčių įgyvendinti LLRI siūlomą uosto valdymo modelį būtų vidinė konkurencija tarp uosto kompanijų.
Anot pašnekovo, tokios pat nuomonės vakar vykusios konferencijos metu laikėsi ir privačių uosto kompanijų atstovai.
„Visgi manau, kad laikas, kai bus svarstomos panašaus pobūdžio idėjos, kurias dabar siūlo LLRI, gali ateiti”, – teigė A. Vaitkus.
Martynas Vainorius