Europa gulasi po Didžiojo brolio mikroskopu

Vakar sesijoje Strasbūre Europos Parlamentas (EP) pritarė pasiūlymui kaupti duomenis apie telefoninių ir elektroninių ryšių seansus siekiant pažaboti terorizmą bei organizuotus nusikaltimus.

Tai buvo klausimas, pastaruoju metu Senajame Žemyne kėlęs bene daugiausiai diskusijų.

Jo aštrumą pajuto ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, kaip niekada anksčiau prieš balsavimą gavę daugybę elektroninių laiškų su raginimais pasielgti vienaip ar kitaip. Iš mūsų šalies gavę itin daug žinučių, kurių daugumoje prašyta balsuoti prieš duomenų saugojimo direktyvą, „Vakarų ekspresui“ minėjo ir Gintaras Didžiokas, ir Aloyzas Sakalas, ir kiti EP deputatai iš Lietuvos.

Tai – dilema tarp asmens laisvių bei visuomenės saugumo. Toks buvo pagrindinis diskusijų prieš balsavimą leitmotyvas. „Ši direktyva bus reali priemonė kovojant su nusikalstamumu“ – tikino direktyvos iniciatoriai. „Ar mes tikrai sučiupsime interneto kavinėse sėdinčius teroristus?“, – prieštaravo tokio pasiūlymo priešininkai.

Žmogaus teisės ar saugumas?

Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse ryšių paslaugas teikiančios bendrovės jau yra įstatymais įpareigotos tam tikrą laiką kaupti ryšių duomenis ir juos pateikti teisėsaugos institucijoms šioms to prašant. Teigiama, jog ryšių bendrovių pateikti duomenys apie nusikaltėlių bendravimą padėjo atskleisti teroro aktų Madride bei Londone aplinkybes.

Būtent nuo teroristų nukentėjusios valstybės – Ispanija ir Didžioji Britanija, taip pat Airija, ir buvo pagrindinės naujosios direktyvos, įpareigojančios visas ES šalis ribotą laiką kaupti duomenis apie interneto, elektroninio pašto bei telefono (ir fiksuoto, ir mobiliojo) ryšio laiką, vietą bei dalyvius, iniciatorės.

Nors teigta, kad pokalbio turinys nebus kaupiamas, ši direktyva sulaukė itin aršios kritikos.

„Mes labai lėtai artėjame policinės valstybės link. Tai smūgis pagrindinėms piliečių teisėms. Būtina kovoti su terorizmu, tačiau ne žmonių teisių sąskaita“, – konstatavo kai kurie EP nariai, protestavę prieš asmens laisvių suvaržymą. „Saugumo vardan galima atsisakyti kai kurių laisvių“, – pagrindinį argumentą pateikė jų oponentai.

Prieštarauta ir visai direktyvai, ir atskiriems jos punktams, pavyzdžiui, siekimui kaupti duomenis apie abonentų buvimo vietą ryšio metu, taip pat duomenis apie neatsakytus skambučius. Kilo diskusijos dėl duomenų saugojimo terminus – kalbėta ir apie 6 mėnesius, o, pavyzdžiui, lenkai pasiūlė net 15 metų.

Lobizmo pėdsakai

„Teroristai daug žino, todėl vargu ar šia direktyva įmanoma juos sustabdyti. Pavyzdžiui, Lenkijos interneto sąjunga yra paruošusi visą instrukciją, kaip išvengti skambučių ar elektroninio pašto duomenų kaupimo, – dar prieš balsavimą „Vakarų ekspresui“ sakė klaipėdietis europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, tikėtina, kad direktyva gali padėti kovojant su piratavimu internete, tačiau didesnė tikimybė, jog „mes paprasčiausiai liksime Didžiojo brolio taikiklyje“ – aliuziją į Džordžo Orvelo romane „1984“ minimą totalitarinės visuomenės sekimo modelį darė E. Gentvilas.

„Dvilypė situacija – jei yra totalinė kova su terorizmu, direktyva gal ir padės, tačiau naujosiose ES narėse, kur demokratija nėra stipri, ji gali būti panaudota blogiems tikslams“, – teigė Vytautas Landsbergis.

Apie tai, kad duomenys gali būti panaudoti nešvariems tikslams, spėjo ir Rolandas Pavilionis. „Prisiminkime Lietuvos Seimo narių pokalbių pasiklausymo istoriją. Direktyva gali sutekti galimybę tokių šalių kaip Lietuva represinėms struktūroms duomenimis pasinaudoti blogais tikslais“, – sakė jis.

Pasak Šarūno Biručio, šioje direktyvoje galima rasti ir lobizmo pėdsakų: „Naujų duomenų bazių sukūrimas kainuotų daug. O deputatų siūlymas iš ES biudžeto kompensuoti telekomunikacijos bendrovių išlaidas, susijusias su duomenų kaupimu, sukurtų precedentą verslininkams reikalauti kompensacijų įgyvendinant ir kitas EP direktyvas“.

Pritarė balsų dauguma

Anksčiau Parlamentas kartą jau buvo atmetęs panašią iniciatyvą. Tačiau vakar kritiškos lietuvių ar kitų šalių europarlamentarų mintys pasirodė atstovaujančios mažumai – didele balsų persvara pritarta pasiūlymui kaupti ryšių duomenis.

Juos numatyta saugoti dvejus metus nuo ryšio seanso, išskyrus duomenis, susijusius su ryšiais naudojantis tik ar daugiausiai internetu – šie duomenys saugomi šešis mėnesius. Pasibaigus šiam laikotarpiui, duomenys turi būti ištrinti arba paversti anonimiškais.

Telekomunikacijų bendrovėms šis pasiūlymas reiškia, kad jos bus priverstos kaupti itin didelį kiekį duomenų, o tam reikia brangių techninių priemonių. Šios pramonės šakos skaičiavimais, vien jų įdiegimas kainuos šimtus milijonų eurų, neskaičiuojant tolesnių šių sistemų palaikymo ir priežiūros išlaidų.

Vis dėlto iš pasiūlymo išbrauktas punktas dėl minėtų lėšų kompensavimo šaltinių – tai, ar ryšio bendrovių išlaidos bus apmokamos iš ES lėšų, ar tuo privalės pasirūpinti pačios valstybės, bus nuspręsta atskirai. Aišku viena – tai bus daroma ne telekomunikacijos įmonių sąskaita.

Pasiūlyme numatyta ir atsakomybė už neteisėtą sukauptų duomenų panaudojimą.

Šis pasiūlymas įsigalios, kai jam pritars Taryba. Manoma, kad Taryba turėtų tą padaryti – su ja jau susitarė dvi didžiausios EP frakcijos – Socialistų ir Europos liaudies partijos.

Tomas Gukauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.