Lietuvos kelių statybai, remontui ir priežiūrai skiriama dvigubai mažiau lėšų, nei reikėtų augant transporto srautams
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos praėjusią savaitę apibendrino 2005-ųjų sezono darbus. Pasakodami apie svarbiausius šių metų projektus tiesiant valstybinės reikšmės kelius, juos rekonstruojant ir prižiūrint, direkcijos vadovai konstatavo, kad nors visiems šiems darbams buvo skirta apie 750 mln. litų, tai yra bemaž perpus mažesnė suma, nei rekomenduoja ekspertai.
Prognozės paneigtos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas patikino, kad visa tai, kas šiemet buvo numatyta atlikti, daugiau ar mažiau sėkmingai įgyvendinta. Šalies kelių tinklas kasmet buvo plėtojamas ir prižiūrimas pagal 2002-2015 metų Kelių priežiūros ir plėtros programą, kuri remiasi ilgalaikėmis automobilių transporto vystymosi prognozėmis.
„Tačiau yra keletas „bet”. Tarkim, 2003-2005 metais eismo intensyvumas vadinamuosiuose „E” kategorijos keliuose augo po 10 proc., o sunkiųjų automobilių jais dabar važiuoja beveik 38 proc. daugiau. Pavyzdžiui, „Via Baltica” magistrale 2003 metais per parą važiuodavo 5273 lengvieji ir krovininiai automobiliai, o šiemet – jau 7053. Kelyje Kaunas-Utena-Daugpilis automobilių eismo intensyvumas padidėjo beveik 20 proc., o dabar jame sunkiasvorio transporto – 58,7 proc. daugiau. Transporto srautų augimo prognozės buvo gerokai nuosaikesnės – dabartiniai rodikliai yra žymiai didesni, nei manė ES ekspertai”, – pastebėjo V.Puodžiukas.
LAKD vadovo teigimu, keliai, nors ir buvo vystomi, tačiau nepritaikyti tokiam intensyviam automobilių eismui. Todėl būtina neatidėliojant stiprinti kelių dangas, modernizuoti sankryžas, o kai kuriuos kelius – rekonstruoti.
„Bendras Lietuvos automobilių kelių tinklo ilgis yra
21 000 kilometrų, o geležinkelio – apie 2000 kilometrų, tačiau iš ES sulaukiame tokio pat dydžio paramos. Tokia logika stebina, nes automobilių keliais nugabenama apie 60 proc. visų krovinių”, – prisipažino V.Puodžiukas
Sprendimų sufleris
Pasak V.Puodžiuko, augant automobilių srautui, būtina išsaugoti kelių tinklą, kad jis visai nesusidėvėtų. Be to, plėtoti kelius taip, kad jie nedarkytų aplinkos, būtų saugūs. LAKD generalinio direktoriaus teigimu, prie didžiųjų miestų vyksta itin intensyvi urbanizacija, sparčiai auga automobilių eismo srautai, todėl reikia keisti ankstesnius planus ir įrengti keturių eismo juostų kelius.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat Europos Sąjungos dokumentus, patikslintoje Kelių priežiūros ir plėtros programoje išskirti keturi pagrindiniai tikslai. Pirmiausia – gerinti saugaus eismo sąlygas. Didžiulis dėmesys bus skiriamas kelių ir tiltų priežiūrai, kelių tinklo plėtrai, o plėtojant kelius – darnaus vystymosi strategijos principams įgyvendinti.
„Kodėl pirmenybė teikiama saugaus eismo problemoms spręsti, byloja kad ir šie liūdni faktai: 2004-aisiais nuostoliai dėl eismo įvykių mūsų šalyje sudarė apie 1,6 mlrd. Lt, o pagal žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų Europoje blogesnė padėtis – tik Latvijoje”, – sakė V.Puodžiukas.
Jis pabrėžė, kad visų šių problemų sprendimui būtinos investicijos į kelių infrastruktūrą. Mokslininkų skaičiavimais, padėtis keistųsi į gerąją pusę jei kasmet keliams būtų skiriama apie 1,3-1,6 mlrd. litų, tačiau realiai Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 2005 metais išleista 504,7 mln. Lt (iš jų 233,4 mln. Lt ES lėšos) bei dar apie 255,5 mln. Lt kelių priežiūrai.
„Panaikinus vadinamąjį kelių mokestį – atskaitymus nuo įmonių pajamų, buvo daug kalbama apie problemas, kurios kils siekiant subalansuoti biudžetą. Politikai nutarė laikinai 4 proc. padidinti pelno mokestį, tačiau kelininkams nuo to netapo nė trupučio lengviau”, – apgailestavo V.Puodžiukas.
Klausiamas apie galimas išeitis iš niūrios padėties LAKD generalinis direktorius teigė, kad su Finansų ministerijos specialistais apie šiuos dalykus diskutuojama nuolat. Jo teigimu, dėl tam tikrų permainų jau yra sutarta.
„Siekiant geriau finansuoti Kelių priežiūros ir plėtros programą, numatyta didinti į programos finansavimo sąskaitą pervedamą akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, pagamintus iš biologinės kilmės medžiagų ir skirtus naudoti kaip variklių degalai, dalį. Jei nuo 2004-ųjų į programos finansavimo sąskaitą buvo pervedama 40 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus, nuo šių metų gegužės šita dalis padidinta iki 50 proc., o nuo 2006-ųjų sausio minėtosios akcizo pajamos kils iki 60 proc. Tačiau net ir esant tokiai daliai, ji nepadengs buvusių panaikintų realizavimo įplaukų į Kelių priežiūros ir plėtros programą – geriausiu atveju pajamų bus surinkta bent 100 mln. Lt mažiau nei šįmet”, – sakė V.Puodžiukas.
Jo teigimu, net ir ateityje žadama, jeigu 70 – 75 procentų akcizo už degalus pajamų atitektų kelininkams, finansavimo rebusai nebūtų visiškai išspręsti – tokios injekcijos leistų tik palaikyti esamą darbų ir priežiūros lygį. Viltis apie spartesnį kelių infrastruktūros modernizavimą, atitinkantį transporto srautų augimą, eismo saugumo problemų sprendimą ir pan., reikėtų atidėti ateičiai.
„Mums liks pinigų tik būtiniausiems kelių priežiūros darbams žiemą ir europinių projektų kofinansavimui. Tarkim, Vokietijoje 100 proc. akcizo už degalus pajamų pervedama kelininkams ir to rezultatas akivaizdus”, – konstatavo V.Puodžiukas.
Taupymo režimas
Kalbėdamas apie drauge su šalčiais atėjusius kelių priežiūros rūpesčius LAKD vadovas teigė, kad ir šiems darbams nuveikti kelininkai turi beveik dvigubai mažiau resursų, nei reikėtų (šių metų finansavimas 255,5 mln., o reikėtų 575 mln. Lt). V.Puodžiuko teigimu, turimas lėšas tenka naudoti itin taupiai, nes šią žiemą vadinamojo pirmojo lygio priežiūros kelių apimtys, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 4,8 karto ir sudaro 552 km.
Beje, direkcija drauge su Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų ir Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedromis atliko sociologinį tyrimą apie Lietuvos valstybinių kelių priežiūrą. Respondentų nuomone, dėl to, kad keliai Lietuvoje prižiūrimi nepakankamai, didžiausias kaltininkas yra per mažas finansavimas – taip mano net 55,4 proc. apklaustųjų.
Darbo ieško užsienyje
LKAD generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius, kalbėdamas apie nuveiktus darbus nurodė, kad šiais metais buvo rekonstruoti 32 tiltai ir viadukai bei pastatytas vienas naujas tiltas. Atnaujinta 602 kilometrai asfaltbetonio dangų, atliktų darbų suma – beveik 90 mln. Lt. Kelių šįmet rekonstruota 227 km. Žvyrkelių 2005-aisiais išasfaltuota gerokai daugiau nei pernai – 231,4 km už 86 mln. 598 tūkst. Lt, iš jų 51,6 mln. sudaro Europos regioninės plėtros fondo paramos lėšos.
V.Puodžiukas taip pat patvirtino, kad nepakankamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas verčia šiame sektoriuje dirbančias įmones ieškotis darbų užsienyje.
„Tiek kelių statybai, tiek priežiūrai mes sudarinėjame sutartis su privataus kapitalo bei valstybinėmis įmonėmis. Kadangi visiems rangovams negalima pasiūlyti darbo tik todėl, kad neturime kaip už tuos darbus sumokėti, jie mėgina įsitvirtinti kaimyninėse šalyse. Keletas bendrovių šiais metais jau laimėjo konkursus Lenkijoje, Latvijoje bei Kaliningrado srityje. Kai kurios įmonės čia planuoja steigti savo filialus”, – pasakojo V.Puodžiukas.
Renaldas Gabartas