Euro neįsivedusių šalių ekonomika auga sparčiai, tačiau kosmopolitinė valiuta įvardijama vaistais nuo recesijos
Tris praėjusios savaitės dienas su valstybės vadovais, Vyriausybės nariais, bankininkais, prekybininkais, investuotojais, studentais, žurnalistais ir euroskeptikais Vilniuje diskutavo Europos Parlamento (EP) delegacija, sudaryta daugiausia iš Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narių. Pagrindinis svečių misijos tikslas – įvertinti pasirengimą Lietuvoje 2007-ųjų sausį įvesti eurą, taip pat išsiaiškinti, kaip šios permainos paveiks mūsų šalies žmonių gerovę.
Nors galantiškieji EP komiteto prancūzai ir vokiečiai iš Vilniaus išskrido mandagiai šypsodamiesi, akivaizdu, kad į kai kuriuos klausimus atsakymų jie taip ir neišgirdo.
Privalomas optimizmas
Vienas svarbesnių delegacijos susitikimų su parlamento ir kai kurių komitetų vadovais buvo surengtas vėlų praėjusio ketvirtadienio vakarą. Nuo Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkės Pervanš Beres (ji yra prancūzų socialistė) klausimo, ar Lietuva yra tiksliai įvertinusi, kokią įtaką mūsų valstybės ekonomikos augimui turės euro įvedimas, buvo išsisukta beveik tobulai.
„Lietuvos BVP kasmet auga beveik po 10 proc., ir tai – ne riba. Dar daugiau pasiekti galėtume padidinę dėmesį ir investicijas inovacijoms, aukštosioms technologijoms, mokslo tyrimams ir panašiems dalykams. Senosios Europos šalys bijo prarasti socialinį komfortą, todėl varžo asmenų ir paslaugų judėjimą, riboja konkurenciją. Tai lemia sąlyginai lėtą jų augimą ar netgi stagnaciją.
Azijos šalys bei JAV elgiasi priešingai ir turi visiškai kitokius rezultatus. Litą pakeitę euru taptume patrauklesni investuotojams”, – pareiškė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas buvo kiek nuosaikesnis. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau senokai yra atsisakiusi savarankiškos monetarinės politikos, įdiegusi valiutų valdybą, o litą „kietai” susiejusi su euru.
„Euro įvedimas iš esmės yra mechaninis veiksmas, tačiau jis padės supaprastinti verslo sąlygas ir kai kuriais atvejais nemažai sutaupyti. Ekspertų skaičiavimais, vien tik euro įvedimas mūsų šalies BVP augimą turėtų padidinti 0,5 proc.”, – dėstė V.Navickas.
Svečiams po kurio laiko pakartojus klausimą dėl grynųjų eurų pasirodymo ir šios proceso pasekmių eiliniams žmonėms, aiškinti lietuviškos socialinės politikos ypatumus ėmėsi socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Jau priėmėme įstatymus mažinti mokesčius darbui ir didinti kapitalui. Taip pat apsispręsta mažinti mokesčių naštą ir didinti minimalią algą. Procentine išraiška permainos nedidelės, bet tendencijos – aiškios”, – dėstė politikė.
Pasirinkimo laisvė yra
Šiokios tokios sumaišties ir gyvumo diskusijai suteikė žodžio kišenėje niekada neieškantis euroskeptikas Julius Veselka. Po EP komiteto narių išvedžiojimų, kaip 12 Europos šalių, 2001-aisiais įsivesdamos eurą, pirko „katę maiše” ir kaip dabar lietuviams yra gerai, nes jie jau gali naudotis sukaupta patirtimi ir išvengti klaidų, jis paprašė paaiškinti, kodėl euro neturinčių ES šalių ekonomika auga sparčiau.
„Jei 1998-aisiais tokių daugelio ES valstybių BVP augimas siekė beveik 3 proc., tai po euro įvedimo jis smuktelėjo beveik dvigubai. Kitaip sakant, euras niekaip nepaspartino jų ekonomikos augimo. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir Švedija, toliau vykdančios lanksčią savarankišką pinigų politiką, akivaizdžiai laimėjo. Kodėl Europa verčia mus elgtis kitaip?” – emocingai dėstė J.Veselka.
P.Beres į šią ataką atsakė spėlionėmis, kad jei ne euro įvedimas, visos ES šalys būtų patekusios į kur kas gilesnę recesiją, o daugelis Europoje cirkuliavusių nacionalinių valiutų greičiausiai būtų buvusios devalvuotos.
„Žinoma, atskiri žaidėjai galėjo to išvengti ir išvengė, tačiau bendros griežtos pinigų taisyklės naudingos visiems. Tai, kad euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo beveik 60 proc., pasako labai daug. Kita vertus, daugelis eurą turinčių šalių šiuo metu nesilaiko vadinamojo stabilumo pakto”, – nurodė viešnia.
Ji taip pat pastebėjo, kad ekonomika auga ne dėl euro buvimo ar nebuvimo, o nuo kitų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pasak P.Beres, bet kokiu atveju Lietuva, kaip ir kitos ES naujokės, turi teisę pasilikti nacionalinę valiutą.
Sėkmę lems žinios
Mažiau įtempta diskusija dėl šių klausimų vyko Lietuvos banke. Susipažinę su euro įvedimo planu, svečiai iš EP teigė buvę maloniai nustebinti atliktais „namų darbais”.
„Matome, kad tai jums labai rūpi ir Lietuvoje situacija yra geresnė, nei tikėjomės. Jūsų planas – praktiškas ir gerais sudarytas. Tačiau labiausiai nerimą kelią piliečių informavimas. Nuo to, kaip sėkmingai vyks aiškinamoji kampanija, priklausys euro sėkmė.
Reikėtų akcentuoti, kad euro įvedimas sudarys prielaidas išsipildyti tiems pozityviems lūkesčiams, kuriuos Lietuvos žmonės turėjo balsuodami už stojimą į ES. Kalbėti reikėtų labai aiškiai, suprantamai ir argumentuotai. Klaidinga būtų sakyti, kad euras yra „neišvengiamas gėris”, nes jo įvedimas gali sutapti su kitais ekonominiais procesais, kurie nėra itin džiuginantys”, – sakė P.Beres.
Ji taip pat pripažino, kad yra labai svarbu atidžiai kontroliuoti visus su pinigų keitimu susijusius procesus, pradedant pinigų plovimo prevencija ir baigiant kainų konvertavimo kontrole. Kai kuriose šalyse šiais dalykais buvo piktnaudžiaujama – kainos buvo apvalinamos į didesnę jų pusę.
„Visa tai ypač svarbu Lietuvoje, kur per keliolika pastarųjų metų buvo keletas pinigų reformų, skaudžiai palietusių žmones”, – pastebėjo P.Beres.
Referendumo nebus
Svečių iš EP vizitas sutapo su termino, per kurį Lietuvos euroskeptikai, siūlantys surengti referendumą dėl euro įvedimo atidėjimo, turėjo surinkti parašus, pabaiga. Tai padaryti bandžiusi iniciatyvinė grupė, nepaisant šiuo metu sustiprėjusių abejonių dėl lito pakasynų naudos, greičiausiai patirs nesėkmę, nes 300 tūkst. parašų surinkti iki gruodžio 12-osios nesuspėjo.
„Laiko neužteko”, – pripažino vienas iš iniciatyvinės grupės narių – Gintaras Songaila.
Iniciatyvinė grupė kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašydama pratęsti parašų rinkimo terminą, tačiau šis prašymas veikiausiai nebus patenkintas. Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, įstatymas nenumato galimybės pratęsti parašų rinkimo termino.
„Įstatymas neleidžia parašų rinkimo termino nei trumpinti, nei ilginti”, – nurodė Z.Vaigauskas.
Renaldas Gabartas