Traukinio šeimininkai nemoka dirbti

Panevėžio miesto, rajono, Kupiškio ir Rokiškio rajonų vadovai tikina nė per plauką nesijaučiantys kalti dėl to, kad nuo kitų metų pradžios apskrityje nebeliks nė vieno keleivinio traukinio maršruto.

„Lietuvos geležinkelių” sprendime išbraukti Panevėžio apskritį iš keleivinių traukinių maršrutų žemėlapio merai įžvelgia pačios bendrovės nesugebėjimą dirbti bei konkuruoti rinkos sąlygomis.

Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė sakė buvusi sukrėsta sužinojusi, kad jokie traukiniai per Panevėžį nebevažiuos, ir žada kovoti, kad būtų kitaip nei nori bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”.

Nuvažiuos paskutinis traukinys

Praėjusį penktadienį „Panevėžio rytas” rašė, kad bendrovė „Lietuvos geležinkeliai” paskelbė nuo kitų metų uždaranti paskutinius Panevėžio apskrityje keleivinio traukinio maršrutus Šiauliai-Rokiškis ir Rokiškis-Šiauliai.

Daugeliui atokių kaimelių gyventojų šis traukinys buvo vienintelis patogus būdas susisiekti su išoriniu pasauliu.

Paskelbta, kad paskutinis keleivinis traukinys per Panevėžį važiuos paskutinę šių metų dieną. Iš Rokiškio tą rytą išvažiavęs traukinys surinks pakeliui keleivius ir atgal nebegrįš.

Tai atsitiks praėjus 120 metų po to, kai iš Panevėžio geležinkelio stoties išvažiavo pirmasis maršrutinis traukinys su keleiviais.

Bilietus kasose pardavinėjusioms moterims pasiūlyta išvažiuoti iš Panevėžio apskrities į kitus regionus arba atsisakyti tokio darbo. Pačios stotys arba jų atskiros dalys veikiausiai bus išnuomotos verslininkams.

Merai pasijuto šantažuojami

„Panevėžio rytui” bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” vadovai teigė, kad apskrities miestų ir rajonų merai neparodė jokio noro išsaugoti paskutinį keleivinį traukinį ir net nesiteikė apie tai kalbėtis, nors jiems buvo siunčiami laiškai.

Tačiau merams atrodo keista, kad šioje visai apskričiai nemalonioje istorijoje geležinkelininkai nori būti teigiamais herojais, o kaltų iešmininkų ieško ne tarp savųjų, o savivaldybėse.

„Laiškuose nebuvo raginimų sėsti prie apvalaus stalo, o tik atviri ultimatumai, – bendrą savivaldybių vadovų nuomonę išsakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Tai skambėjo maždaug taip: „Duosite pinigų – bus traukinys, nebus pinigų – atimsime traukinį”.

Pasak jo, bendrovė iš trijų rajonų savivaldybių (Panevėžio, Kupiškio ir Rokiškio) nepagrįstai reikalavo vienodų dotacijų – net po 400 tūkstančių litų.

Visus merus pribloškė ir tai, kad bendrovė apie savo ketinimus nuo kitų metų uždaryti paskutinius Panevėžio apskrityje keleivinio traukinio maršrutus pranešė tik prieš kelias dienas.

Apskrities viršininkė šokiruota

Tačiau didžiausią šoką patyrė Panevėžio apskrities viršininkė G.Umbrasienė. Ji buvo palikta visiškoje nežinioje ir apie įvykį sužinojo tik iš „Panevėžio ryto” publikacijos.

Nei „Lietuvos geležinkeliai”, nei savivaldybės neinformavo viršininkės apie tai, kad traukinio nebeliks.

„Apskritis, kurioje nevažiuoja nė vienas keleivinis traukinys, atrodys apverktinai, – taip žinią įvertino G.Umbrasienė. – Savaitės pradžioje savo nuomone pasidalinsiu su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” direktoriumi Jonu Biržiškiu. Tikrai labai apgailestauju bei nesuprantu, kaip apskrities viršininko administracija galėjo būti palikta tokių svarbių įvykių nuošalyje”.

Apskrities viršininkė neslėpė dar nežinanti ir „Lietuvos geležinkelių” ekonominių motyvų uždaryti keleivinio traukinio maršrutą, ir kiek apskrities gyventojų nukentės dėl tokio sprendimo.

„Viską išsiaiškinsiu. Taip pat ir tai, ar bendrovė pati kiek nors stengėsi, kad maršrutas taptų mažiau nuotolingas ar net pelningas, – patikino G.Umbrasienė. – Po to, kai paaiškės visa istorijos dėlionė, bus galima ieškoti būdų, kaip sugrąžinti apskričiai keleivinį traukinį”.

Įtakinga Panevėžio krašto politikė dėl „Lietuvos geležinkelių” sprendimo ketina kalbėtis ir su šios bendrovės steigėjos Susisiekimo ministerijos vadovais, o jeigu reikės, pakviesti į tokį susitikimą merus ir bendrovės vadovus.

Nesiruošia „mėtyti” pinigų

Panevėžio meras Vitas Matuzas prisipažino ne kartą gavęs iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” laiškų su perspėjimais, kad bus uždaryti keleivinio traukinio maršrutai Šiauliai-Rokiškis ir Rokiškis-Šiauliai.

„2004 metais mes įtikinome tuometį susiekimo ministrą, kad ne savivaldybės, o Vyriausybė turi dotuoti nuostolingą maršrutą, – sakė V.Matuzas. – Dabar laiko deryboms mums niekas nedavė, tačiau tebesilaikome tos pačios nuomonės kaip ir anuomet”.

Pasak mero, padengti bendrovės nuostolius Vyriausybę įpareigoja Lietuvos geležinkelio transporto kodeksas.

Kaip derėtų miesto valdžiai elgtis tokioje situacijoje, anot V.Matuzo, bus sprendžiama šią savaitę. „Tačiau, jeigu ir bus priimtas sprendimas kovoti dėl šio keleivinio traukinio maršruto išsaugojimo, savivaldybė pinigų nemėtys, – pareiškė meras. – Yra kitų būdų įtikinėti oponentus”.

Susitarimai netenka prasmės

Ironiška, anot mero, kad šis bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” sprendimas atsirado būtent tada, kai Panevėžio ir Daugpilio (Latvija) vadovai jau yra beveik sutarę inicijuoti valstybinius susitarimus, kad būtų atnaujintas susisiekimas keleiviniu traukiniu tarp šių miestų.

Ne mažiau keista, kad traukinį Šiauliai-Rokiškis buvo nuspręsta „nuversti nuo bėgių” praėjus vos pusmečiui po to, kai Vyriausybė geležinkelio ruožą nuo Panevėžio iki Obelių paskelbė strategiškai svarbiu.

„Mes išsikovojome, kad į Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją būtų įtraukta šio geležinkelio ruožo modernizacija, – teigė Panevėžio meras. – Dabartinis „Lietuvos geležinkelių” sprendimas politine prasme yra kenksmingas ir Panevėžiui, ir apskričiai”.

„Lietuvos geležinkelių” motyvai, lėmę tokį sprendimą, V.Matuzui suprantami, tačiau pasirinktas dialogo būdas – ne, nes jis neįtikina, kad pačiai bendrovei nors kiek būtų rūpėję išsaugoti maršrutą.

Skaičiavimai – iš lubų

„Ar „Lietuvos geležinkeliai” tikina, kad mes, merai, kalti dėl to, jog per apskritį nuo kitų metų nebevažiuos nė vienas keleivinis traukinys?” – niekaip negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo iš „Panevėžio ryto”, Rokiškio meras Egidijus Vilimas.

Meras patvirtino, kad savivaldybė ir jis pats per pastaruosius dvejus metus gavo ne vieną „Lietuvos geležinkelių” laišką, tačiau jie buvę keistoki.

„Laiškuose buvo parašyta, kad Rokiškis, kaip ir kitos savivaldybės, turėtų skirti pinigų maršrutui išlaikyti. Net buvo nurodyta suma – 400 tūkstančių litų, – pasakojo E.Vilimas. – Ir jokių skaičiavimų, kodėl tokia, o ne kitokia pinigų suma, – lyg būtų skaičiuota iš lubų”.

Rokiškio rajono savivaldybės specialistai neignoravo geležinkelininkų raginimo, tačiau atsakė, kad sutinka mokėti dotacijas tik už tuos keleivius, kurie išvažiuoja ir įvažiuoja į Rokiškio rajoną. Savivaldybės raštas atsako nesulaukė.

Žmones gelbės autobusais

Tada, pasak mero, rokiškėnai puolė daryti tyrimą, kiek žmonių nukentės, ir ieškoti būdų, kaip būtų galima sušvelninti „Lietuvos geležinkelių” bendrovės sprendimo pasekmes.

„Mes suskaičiavome, kad, panaikinus keleivinio traukinio maršrutą Rokiškis-Šiauliai, rajone susisiekimo galimybės ypač pablogėtų tik 47 žmonėms, – teigė E.Vilimas. – Mūsų specialistai nusprendė, kad juos gelbėtume vienu ar dviem naujais priemiestinių autobusų maršrutais”.

Rokiškio savivaldybės nuomone, įvykiams klostantis blogiausia linkme, tektų prašyti Susiekimo ministerijos leidimo papildomam keleivinio autobuso reisui iš Rokiškio į Šiaulius.

Beje, toks problemos sprendimas Rokiškio savivaldybei kainuotų keliasdešimt kartų pigiau nei „Lietuvos geležinkeliai” buvo pareikalavę dotacijų keleiviniam traukiniui išlaikyti.

„Tokia licencija išduodama per mėnesį, todėl bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” paprašėme iš anksto informuoti, jeigu bus nuspręsta naikinti traukinio maršrutą, – sakė Rokiškio rajono meras. – Tačiau ši žinia mus pasiekė tik prieš kelias dienas. Dėl to rokiškėnai, ypač Šiaulių universitete studijuojantys mūsų kraštiečiai, patirs nepatogumų”.

Stagnatoriams verslas nerūpi

Tokį pat būdą padėti savo žmonėms yra numatę ir Kupiškio rajono vadovai.

Tiesa, informacijos, kiek kupiškėnų į darbą ir kitais reikalais keliaudavo traukiniu, savivaldybė iš anksto nepasistengė surinkti.

„Lietuvos geležinkeliai” trejus metus mus gąsdino ir reketavo, – sakė Kupiškio rajono meras Leonas Apšega. – Neturime mes tų 400 tūkstančių litų prastai geležinkelininkų bendrovės veiklai dotuoti. Viso Kupiškio autobusų parko išlaikymas tiek kainuoja”.

Kupiškio meras irgi negailėjo kritikos „Lietuvos geležinkelių” administracijai. Jo manymu, bendrovėje dirba stagnatoriai, kuriems labiau rūpi savo postuose išsilaikyti, o ne verslą daryti.

„Uždaromas keleivinio traukinio maršrutas galėjo būti mažiau nuostolingas ar net pelningas, jeigu jis būtų buvęs pailgintas iki Daugpilio, – sakė meras. – Daugpilis – didžiulė geležinkelio kryžkelė, iš kurios keliai veda į Rygą, Sankt Peterburgą, Maskvą, Kijevą, Lvovą, Kaliningradą ir kitus miestus”.

Geležinkelininkai užstrigo praeityje

Rokiškio rajono meras E.Vilimas teigė prieš dvejus metus net surengęs savivaldybėje susitikimą su Susiekimo ministerijos ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” vadovais dėl to, kad traukinys važiuotų iki Daugpilio.

„Maždaug prieš dešimt metų buvo toks keleivinio traukinio maršrutas Šiauliai-Daugpilis, tačiau jo atsisakyta siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo kontrabandos iš Latvijos ir atvirkščiai, – sakė E.Vilimas. – Labai nustebau, kad „Lietuvos geležinkeliai” iki šiol vadovaujasi anuometiniais sprendimais ir nežada kovoti, kad jie būtų pakeisti.

Sunku man būtų pasakyti ką nors teigiamo apie bendrovę, kuri savo strategiją kuria ant dešimties metų senumo tyrimo išvadų pamato”.

Kupiškio ir Rokiškio rajonų merai stebisi, kaip bendrovė apskritai ketina konkuruoti keleivių vežimo rinkoje, neinvestuodama į šį verslą.

„Lokomotyvai lėti, vagonai seni, eismo grafikai prasti, reklama kaip sovietmečiu – nėra jokios, – juokiasi iš geležinkelininkų pastangų vystyti verslą apskrities merai. – Su tokia verslo vadyba ne tik Europoje nebūsi suprastas, bet jau ir Rusijoje apsijuoksi”.

Pasigedo ir pagarbos

Panevėžio rajono merui P.Žaguniui žinia, kad apskritis lieka be keleivinio traukinio, nebuvo netikėta, nes jis, net nebūdamas šios transporto rūšies gerbėjas, jau kuris laikas matęs, kaip merdi ši paslauga.

„Ne kartą mačiau, kaip lokomotyvas paskui save traukia pustuščius ar net tuščius vagonus, – sakė Panevėžio rajono vadovas. – Be to, nuolat sulaukdavome pasiūlymų mokėti „Lietuvos geležinkeliams” dotacijas už keleivių vežimą šiuo maršrutu. Visa tai atvirai rodė esant problemą”.

Tačiau „Lietuvos geležinkelių” bendrovės pasirinktas jos sprendimo būdas P.Žaguniui labai nepatiko.

Bendrovė iš Panevėžio rajono biudžeto, taip pat kaip ir iš kitų savivaldybių, norėjo pasisemti 400 tūkstančių litų.

Meras mano, kad dialogas dėl keleivinio traukinio Panevėžio apskrityje įmanomas, tačiau tik tada, kai „Lietuvos geležinkeliai” parodys šiek tiek pagarbos savo potencialiems keleiviams ir savivaldybėms.

„Išeičių galima rasti ir, rodos, iš kur kas beviltiškesnių situacijų, – sakė P.Žagunis. – Tačiau stengtis turi visi”.

Darius Skirkevičius

„Panevėžio rytas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.