NATO užsienio reikalų ministrai patvirtino, kad kitąmet Aljanso viršūnių susitikimas vyks Rygoje
Mažiau nei po metų Rygoje bus surengtas NATO viršūnių susitikimas. Trys dešimtys aukščiausių Aljanso pareigūnų, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Džordžą V.Bušą, Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blerą, Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, susirinks Latvijos sostinėje aptarti NATO veiklos perspektyvų.
Ryga tokiam svarbiam įvykiui pasirinkta visų 26 NATO valstybių užsienio reikalų ministrų, vakar susirinkusių į Briuselį.
Kalbės apie reformas
Kitų metų lapkričio paskutinę savaitę Rygai atiteks garbė priimti gausybę aukščiausio rango svečių iš visų NATO valstybių. Kol kas nėra žinoma tiksli būsimo susitikimo darbotvarkė, tačiau jau dabar aišku, kad Aljanso valstybių lyderiai kalbės apie NATO transformavimą ir priderinimą prie šiuolaikinių iššūkių.
„NATO transformavimas tęsiasi. Mūsų susitikime sutarta dėl to, kaip turi būti rengiamasi kitą lapkritį Rygoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.” Taip vakar Briuselyje susirinkę Aljanso užsienio reikalų ministrai savo oficialiame pranešime paskelbė apie naujo aukščiausiojo lygio susitikimo surengimo vietą.
Ryga pasirinkta po ilgų diskusijų, kur turėtų būti surengtas NATO viršūnių susitikimas. Užvakar Briuselyje buvo skelbiama, kad dėl to dar nėra nuspręsta, tačiau vakar ministrai oficialiai patvirtino šį pasirinkimą. „Man malonu, kad būsimojo susitikimo šeimininkė bus Latvijos vyriausybė”, – spaudos konferencijoje sakė ministrų susitikimui pirmininkavęs NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis.
NATO būstinės darbuotojas Fransua de Blevenjė, atsakingas už organizacinius ir protokolo klausimus, „Kauno dienai” pasakojo jau prieš kurį laiką apsilankęs Latvijos sostinėje ir apžiūrėjęs, kur galėtų vykti Aljanso viršūnių susitikimas. Juk tokiam dideliam renginiui reikalingos ne tik pakankamai didelės ir patogios patalpos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimams, bet ir didžiulės salės spaudos centrui, patalpos aptarnaujančiam personalui ir saugumo darbuotojams. „Rygoje yra vieta, kur sukoncentruota gana daug didelių patalpų, tačiau dar nepakankamai. Teks pastatyti didžiulių laikinų konstrukcijų”, – pasakojo F. de Blevenjė.
Padėkojo Lietuvai
2008 metų pavasarį vyks dar vienas NATO viršūnių susitikimas, kuris bus skirtas Aljanso plėtrai. Gali būti, kad prie 26 bendrijos valstybių prisijungs Kroatija, Albanija ir Makedonija. Narystės siekia ir Ukraina bei Gruzija. Apie pastarąją kalbama kiek atsargiau. Tuo tarpu Ukrainai yra rengiamas Narystės veiksmų planas, kuris gali būti pasiūlytas šiai šaliai kitąmet, po ten įvyksiančių parlamento rinkimų. Mat baiminamasi, kad juose gali laimėti jėgos, prieštaraujančios Ukrainos integracijai į NATO. Tada Narystės veiksmų plano net nebeprireiktų.
Bet jeigu tas planas bus Ukrainai pasiūlytas, jis po trejų-ketverių metų gali atvesti prie šios šalies narystės Aljanse.
NATO užsienio reikalų ministrai savo susitikime daug dėmesio skyrė Aljanso misijai Afganistane, kur Lietuvai priskirta atsakomybė už Goro provincijos atstatymą. Už tai J. de Hopas Scheferis vakar asmeniškai padėkojo Lietuvos užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui.
Ministrai patvirtino planą, pagal kurį misija Afganistane bus plečiama į šalies pietus ir rytus. Dabar NATO atsakinga už Afganistano šiaurės ir vakarų atkūrimą.
Diskutavo neplanuotu klausimu
NATO užsienio reikalų ministrams teko nemažai diskutuoti ir vienu iš anksto neplanuotu klausimu. Europoje šėlsta aistros dėl JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptų kalėjimų ir kalinius gabenančių lėktuvų. „Mes nenaudojame sąjungininkų oro uostų, kad pervežtume asmenis ten, kur jie būtų kankinami”, – dar kartą patikino JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais.
Užvakar vakare įvykusios NATO ir Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų vakarienės metu įvyko „ilga ir konstruktyvi diskusija” šiuo klausimu. Pasak ten buvusių diplomatų, dauguma ministrų liko patenkinti K.Rais pasiaiškinimu, tačiau neatskleidė daugiau detalių apie numanomus CŽV kalėjimus Rytų Europoje.
„Manau, kad vyko turininga diskusija. Asmeniškai vertinčiau, kad K.Rais „išvalė atmosferą” ir panaikino daug abejonių”, – patvirtino ir NATO generalinis sekretorius. Jis taip pat pažymėjo, kad „ši diskusija – ne NATO reikalas”.
Briuselyje vakar įvyko ir NATO-Rusijos tarybos posėdis. Lietuvos užsienio reikalų ministras šiame susitikime pasiūlė ekologinę buvusių karinių bazių Kaliningrade reabilitaciją kaip vieną iš galimų NATO ir Rusijos tarybos bendradarbiavimo sričių.
NATO užsienio reikalų ministrai susirenka nedažnai. Paskutinis jų susitikimas, tiesa, neformalus, buvo surengtas praėjusį balandį Vilniuje.
Turės pateikti naują pasiūlymą
NATO ministrų susitikimo išvakarėse Briuselyje buvo susirinkę Europos Sąjungos diplomatijos žinybų vadovai. Buvo svarstyti ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos pasiūlymai bendrijos 2007-2013 metų finansinei perspektyvai.
Trečiadienį nuspręsta atmesti britų pasiūlymus mažinti biudžetą dešimtadaliu. Londonas pažadėjo iki kitą savaitę Briuselyje rengiamo ES viršūnių susitikimo pateikti kitokį oficialų pasiūlymą, kad valstybių ir vyriausybių vadovai jį apsvarstytų ir patvirtintų finansinę perspektyvą.
„Buvo labai stipri opozicija dabartiniam britų pasiūlymui. Iš esmės visos valstybės dėl vienokių ar kitokių priežasčių jam pasipriešino. Todėl pareikalauta naujo oficialaus pasiūlymo, kuris bus pateiktas ES viršūnėms”, – „Kauno dienai” sakė ministras A.Valionis.
Tačiau jis nesiryžo prognozuoti, kokį pasiūlymą dėl finansinės perspektyvos iki kito ketvirtadienio sugebės pateikti Didžioji Britanija.
Stasys Gudavičius