NATO sausumos pajėgų vadai pripažino, kad Lietuva jau turi pirmąją taktinę bataliono grupę, pasirengusią bet kokiems iššūkiams
Lietuvos kariuomenė žengė dar vieną žingsnį, siekdama praktiškai integruotis į NATO gynybinę sistemą. Šio Aljanso Sausumos pajėgų Šiaurės Europoje vadovybė vakar patvirtino, kad Lietuva turi pirmąją taktinę bataliono grupę, kuri pasirengusi bet kuriuo metu kartu su kitų NATO narių pajėgomis įgyvendinti užduotis.
Atitinka nuolatinės parengties standartą
„Norint sėkmingai integruotis į NATO, privaloma visiems efektyviai dirbti kartu”, – vakar akcentavo aukščiausio rango svečias, NATO sausumos pajėgų Šiaurės Europoje vadavietės brigados generolas Andrė Defau. Pagal NATO strategiją, Lietuvos, Estijos ir Latvijos kariniai daliniai turi sąveikauti su Danijos pajėgomis. Todėl būtent danai Lietuvos kariškiams patarinėjo pasiekti vieną NATO standartų – turėti pirmąją taktinę bataliono grupę, kuri per 182 paras sugebėtų mobilizuotis bet kokiai NATO užduočiai.
Šios grupės sudėtyje yra per 700 karių ir karininkų. Grupės branduolį sudaro Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
Pirmoji pratybų fazė, vadovaujantis „Prisijungimo ir integracijos” planu, vyko rugsėjį Vilniuje. Tada Sausumos pajėgų štabas įrodinėjo, ar gali dirbti pagal NATO standartus. Štabo karininkams teko demonstruoti, kaip reikia vadovauti taikos metu, rengiantis tarptautinei operacijai, padalinių perdislokavimui ir karinei operacijai.
Surengė parodomąjį mūšį
Antroji ir lemiama pratybų fazė prasidėjo antradienį ir baigėsi vakar. Tris paras Gaižiūnų poligone lietuvių įsakymai buvo perduodami ir pokalbiai vyko tik anglų kalba. Trečiadienį kariškiai dirbo lauko sąlygomis, o vakar surengė įspūdingą parodomąjį mūšį. Pasižiūrėti jo atvyko ne tik daugelio valstybių karo atašė, reziduojantys Lietuvoje, bet ir mūsų šalies kariuomenės vadai.
Kuopos dydžio junginys, remiamas šarvuotų transporterių „M-113”, atakavo tariamo priešo pozicijas. Priešas sėkmingai buvo neutralizuotas. Sąjungininkų pusėje buvo tariamai sužeistas vienas karys, todėl pademonstruota ir jo gelbėjimo operacija.
„Kartu su patarėjais iš Danijos toliau tęsime darbą, nes privalome turėti ir nuolatinės parengties brigadą”, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus.
Paprastai brigadą sudaro trys batalionai, o karių skaičius siekia apie 2000.
Finansuota valstybės lėšomis
Kadangi visateise NATO nare Lietuva tapo tik 2004 m., jai keliami kol kas minimalūs parengties reikalavimai. „Tačiau per pratybas dar kartą įsitikinau Lietuvos karių profesionalumu”, – „Kauno dienai” sakė Danijos patarėjų grupės vadovas pulkininkas Lasas Harkjeras.
Po karių pasirodymo Lietuvos kariuomenės vadas V.Tutkus rankos paspaudimu padėkojo kiekvienam kariui.
Minėtos pratybos yra viena esminių Sausumos pajėgų integracijos proceso dalių. Jas organizavo NATO sausumos pajėgų Šiaurės Europoje vadavietė, tačiau lėšos pratyboms buvo skirtos iš krašto apsaugos biudžeto. Kiek šios pratybos kainavo, V.Tutkus nepasakė. „Nemokamas yra tik sūris pelėkautuose, – sakė V.Tutkus. – Tiesiog turėtumėte žinoti, kad vienam kariui išlaikyti per metus reikia apie 11 tūkst. litų”.
Gediminas Stanišauskas