Vakar naktį ant vieno daugiabučių, esančių dauboje priešais „Girstupį”, laiptinės stogelio aptiktas šiame dvylikaaaukštyje gyvenusio buvusio ilgamečio prokuroro Petro Vilimo, vadovavusio net dviejų Kauno miesto rajonų prokuratūroms ir apie 1988-uosius išėjusio į pensiją, lavonas.
Apie pusę dviejų nakties vienas iš velionio kaimynų išgirdo už lango neįprastą garsą. Tokiomis aplinkybėmis pastebėtas ant nenaudojamos – užrakintos laiptinės stogelio gulintis žmogaus kūnas bei praviras vieno buto devintajame aukšte, kuriame gyveno septyniasdešimt aštuonerių metų P.Vilimas, miegamojo langas.
Į įvykio vietą buvo iškviestos beveik visos specialiosios miesto tarnybos.
Greitosios medicinos pagalbos stoties reanimacinė brigada dar tikėjosi, kad nelaimėlis – gyvas, tačiau užlipti pas jį ant stogelio buvo įmanoma tik atvykus ugniagesių automobiliui su ištraukiamomis kopėčiomis. Pasiekus nelaimėlį, konstatuota, kad jis nebegyvas.
Pagrindinė šio įvykio aplinkybes tiriančių pareigūnų versija – savižudybė.
Remiamasi velionio kaimynų pasakojimu, jog vasarą P.Vilimas netikėtai palaidojo keliolika metų už save jaunesnę žmoną. Ši dar buvo įpusėjusi tik septintą dešimtį ir per praėjusios vasaros karščius sode staiga mirė nuo širdies smūgio.
Po šios nelaimės P.Vilimas gyveno vienas. Manoma, kad tai, kas atsitiko, – jį kamavusios depresijos pasekmė.
Tačiau jokio atsisveikinimo raštelio nerasta. Kaimynų patikinimu, jo ir negalėjo būti, nes paskutiniuoju metu P.Vilimas buvo beveik apakęs.
Turėjo buvęs prokuroras ir kitų savo amžiui būdingų sveikatos problemų, todėl dienomis jį prižiūrėdavo ateinanti moteris. Kaimynų duomenimis, du P.Vilimo vaikai gyvena atskirai.
Kai kurie iš velionio kaimynų vakar buvo linkę abejoti, ar neprimatantis senolis neiškrito per langą netyčia, sumaišęs jį su balkonu. Tačiau, turint galvoje, kada įvyko ši nelaimė, tokia prielaida patikėti sunku.
Kaimynai neabejojo tik dėl vieno: niekas išstumti prievarta buvusio prokuroro iš devintojo aukšto negalėjo. Patekti pas jį į butą buvo be galo sunku: P.Vilimas įsileisdavo tik gerai pažįstamus žmones.
Greta Čižinauskaitė