Alimentų nesulaukia apie 20 tūkstančių nepilnamečių vaikų

Apie 20 tūkstančių nepilnamečių Lietuvos vaikų nesulaukia priteistų alimentų iš savo tėvų, nors nemaža dalis jų turi likvidaus turto ir darbo pajamų.
Tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus užtikrinimas yra viena silpniausių šalies teisinės sistemos grandžių. Įstatymų spragos ir valstybės nuolaidžiavimas, nesiimant griežtesnių priemonių, leidžia darbingiems tėvams slapstytis nuo savo vaikų. Kai kurioms nesąžiningoms motinoms tokia situacija suteikia galimybes neteisėtai gauti valstybės mokamas pašalpas net ir tais atvejais, kai iš tėvų būtų galima išieškoti alimentus.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, geresnį vaikų išlaikymui priteistų alimentų išieškojimą bei racionalesnį valstybės biudžeto lėšų naudojimą užtikrintų tik kompleksinės priemonės ir bendros visų suinteresuotų institucijų pastangos.
Kuo greičiau tai padaryti verčia ir skyrybų statistika, pagal kurią iširus šeimai su vienu iš tėvų kasmet vidutiniškai lieka apie 10,5 tūkst. vaikų, ir didėjanti darbo jėgos migracija. Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare, daugėja pakartotinių vedybų su užsienio piliečiais ir Lietuvoje paliekamų nepilnamečių vaikų.
Antstolių rūmų atlikti apytiksliai skaičiavimai atskleidžia neigiamas tendencijas alimentų išieškojimo bylų procese. Per 10 šių metų mėnesių 43 antstolių kontorose buvo vykdomos 9 372 alimentų išieškojimo bylos. Net 39 proc. šių bylų antstoliai priskiria nerezultatyvioms – kai alimentų nepavyksta išieškoti todėl, kad skolininkas slapstosi, nedirba, arba dirba nelegaliai ir slepia pajamas. Didelė dalis skolininkų yra asocialūs asmenys ir jiems patiems reikia paramos. 24 proc. bylų laikomos realiai įvykdytomis, kai dokumentai yra išsiųsti į skolininko darbovietę, o ši perveda alimentus. Dar 37 proc. bylų antstolių kontorose buvo vykdoma, atliekant įvairius procesinius veiksmus.
Pagal tokias proporcijas skaičiuodami alimentų išieškojimo efektyvumą visoje šalyje, gautume 19 890 (arba 39 proc.) „beviltiškų” bylų iš 51 tūkst. alimentinių bylų, šiuo metu esančių 124 antstolių kontorose.
Ypač verčia susirūpinti tai, kad probleminių alimentų bylų dalis didėja: tokių bylų šiemet 10 proc. daugiau, negu praėjusiais metais ir 11 proc. daugiau, negu buvo 2003-aisiais. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, įsiskolinimas vienoje statistinėje alimentų išieškojimo byloje gali sudaryti apie 2 367 litus.
Antstoliai pripažįsta, kad vykdyti alimentų išieškojimo bylas visais laikais buvo sudėtinga, kadangi tenka tarpininkauti sprendžiant šeimos problemas. Didžioji dalis alimentų išieškotojų labai kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes jie arba yra degradavę, arba įvairiausiais būdais slapukauja ir gudrauja, kad tik nereikėtų mokėti vaikams. Dalis tokių vyrų dirba nelegaliai ir stengiasi neatlikti jokių piniginių operacijų. Net jų sąskaitos už komunalines paslaugas apmokamos motinų arba tetų vardu.
Tačiau alimentų išieškojimo procesui trukdo ir įstatymų spragos, kurias jau keletą metų nesėkmingai bando šalinti valstybės institucijos ir kuriomis labai apsukriai naudojasi dalis skolininkų, o neretai – net ir išsiskyrusios motinos.
Tokias išieškotojas antstoliai vadina „verslininkėmis”, gyvenančiomis iš pašalpų. Vykdomuosius raštus jos pateikia tik tam, kad jie gulėtų antstolių kontorose, o motinos užsitikrintų reguliarias pažymas apie nemokamus alimentus ir jas pateikusios gautų valstybės pašalpas ar lengvatas. Antstolių pastebėjimu, neretai moterys susitaria su buvusiais sutuoktiniais ir šie moka pinigus joms asmeniškai. Antstoliui apie tai nepranešama. Tuo tarpu valstybės institucijoms teikiama informacija, kad vaikas alimentų negauna.
Pasak Klaipėdoje dirbančios antstolės Marytės Trijonienės, šios vasaros pabaigoje vienu metu pajudinusi visas susikaupusias alimentų bylas, ji susilaukė daugybės pasipiktinusių moterų puolimo. „Kaip jūs drįsote? Kas jūsų prašė”,- taip antstolę koneveikė išieškotojos, nors prieš kurį laiką jos pačios pateikė vykdomuosius dokumentus.
LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės požiūriu, sąlygas tokiam piktnaudžiavimui sudaro netobulų ir praktikoje vangiai taikomų teisės normų visuma.
Realiai neveikia Civilinio kodekso (CK) 3.204 straipsnio nuostata, pagal kurią „valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis”. I. Karalienė teigia negirdėjusi nė vieno atvejo, kad valstybė būtų išieškojusi pašalpų lėšas iš tų skolininkų, kurie buvo pajėgūs patys išlaikyti savo vaikus.
Vyriausybė iki šiol nėra nustačiusi nei atgręžtinio reikalavimo tvarkos, nei valstybės teikiamo išlaikymo tvarkos ir sąlygų, nors to yra reikalaujama minėtame CK straipsnyje. Teisingumo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai Vyriausybės nutarimo projektą rengė dar 2002 metais, tačiau siūlytam variantui Ministrų kabinetas nepritarė. Šių metų lapkričio 3 dienos potvarkiu Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas abi ministerijas vėl įpareigojo spręsti tą patį uždavinį ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų gerinti lėšų išieškojimą nepilnamečiams vaikams išlaikyti.
Nors už vengimą išlaikyti vaikus pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį gresia baudžiamoji atsakomybė, ši įstatymo norma praktikoje retai taikoma, todėl taip pat neatlieka prevencinės funkcijos ir neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo.
Antstoliams kreipiantis į policijos įstaigas dėl piktybiško vengimo išlaikyti vaikus, pareigūnai dažniausiai neskuba pradėti ikiteisminio tyrimo. Aiškinama, jog skolininkas registruotas darbo biržoje, negali susirasti darbo, vargingai gyvena, arba moka vaiko išlaikymui tiek, kiek gali. Paprastai tokių įmokų būna tik viena kita per kelerius metus ir suma neviršija 100 litų.
Antstolių praktika liudija, kad tik maža dalis pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus pasiekia teismą, o dar mažesnė dalis bylų baigiamos apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes motyvuotai įrodyti skolininko piktybiškumą gana sunku. Kartais alimentininkui užtenka pasiaiškinimų, kad jis vaikščiojo pas kaimynus ir klausinėjo, gal kas pasiūlytų kokį darbą.
Tačiau jeigu policijos tyrėjai dirba nuosekliai ir principingai, gali būti pasiekiama gerų rezultatų. Antstolių rūmai domėjosi, kokiu būdu skolininkų piktybiškumą įrodinėja Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjai, kadangi visos pernai ir šiemet teismui perduotos alimentininkų bylos buvo baigtos apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Pasak šio komisariato viršininkės Liucijos Borusevičienės, tyrimo metu kruopščiai renkami įrodymai, kaip bedarbis skolininkas ieško darbo. Jeigu žmogus daugiau kaip tris mėnesius nemoka alimentų, jis policijai turi pateikti pažymą, kad reguliariai lankosi darbo biržoje. Jeigu jis darbo biržoje neregistruotas, arba jeigu užsiregistravęs joje nesilankė ir už tai buvo išbrauktas iš darbo ieškančių asmenų sąrašų, tai jau laikoma piktybiško vengimo mokėti alimentus įrodymu.
L. Borusevičienės pateiktais duomenimis, 2004 metais sostinės 3-iajame policijos komisariate buvo pradėta 12 ikiteisminių tyrimų dėl vengimo išlaikyti vaikus. Iš jų 5 buvo nutraukti, o 7 bylos perduotos teismui. Per 10 šių metų mėnesių pradėta 10 tokių ikiteisminių tyrimų, kuriuos atlikus 5 buvo nutraukti ir 5 bylos perduotos teismui.
Visus minėtus ikiteisminius tyrimus inicijavo Vilniuje dirbantys antstoliai.