Lietuvos jūrininkų registre dabar įregistruoti 12732 jūrininkai. Iš jų vos šeštadalis dirba ES šalių laivuose – dažniausiai Lietuvos nacionaliniame laivyne.
Daugiau kaip 10 tūkstančių priversti dirbti laivuose su patogiomis vėliavomis. Juose neretai mokami menkesni atlyginimai, mažesnės įgulos, nėra socialinių garantijų. Kodėl Lietuvos jūrininkams prestižiniai Europos Sąjungos valstybių laivynai – vis dar nepasiekiama svajonė?
Išstūmė Rytų jūrininkai
Paradoksalu, tačiau tūkstančiai Lietuvos jūrininkų darbą laivuose su Europos šalių vėliavomis prarado Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Jiems durys į ten užsivėrė, kitiems – atsivėrė.
Lietuviai Europos darbo rinkoje buvo aukštai vertinami, kol laivų savininkams nereikėjo socialinių mokesčių už juos mokėti kaip už ES piliečius. Apskaičiavusi, kad po 2004 metų gegužės 1-osios Lietuvos jūrininkai dėl to „pabrangs” vidutiniškai 20-30 proc., Norvegija juos palaipsniui pakeitė Ukrainos, Rusijos, Filipinų jūrininkais. Jai, kaip Europos Sąjungos narei, taip pat taikomas ES 1408/71 reglamentas dėl socialinės apsaugos užtikrinimo darbuotojams-Europos Sąjungos šalių piliečiams.
„Su Norvegijos laivybos kompanijomis dirbome daug metų. Jas patenkino jūros specialistų iš Lietuvos profesionalumas. Dabar jų laivuose mūsų jūrininkų nebeliko. Į jų vietą atėjo filipiniečiai, ukrainiečiai. Liko ir lenkai bei latviai, nes jų vyriausybės laiku sudarė sutartis su Norvegija dėl savų jūrininkų socialinio aprūpinimo. Lietuva to nepadarė – štai rezultatas”, – sakė įdarbinimo kompanijos „Vladva” vadovė Liudmila Žarikova.
Pasak saugios laivybos administracijos direktoriaus Aivaro Krastinšo, Latvijos vyriausybės motyvai buvo paprasti. Ji apskaičiavo, kokias bedarbių pašalpas teks mokėti darbą Norvegijos laivuose praradusiems jūrininkams ir kiek jų šeimų praras pragyvenimo lėšas. Be to, kam užleisti savo vietą Norvegijos rinkoje trečiųjų šalių jūrininkams, o patiems eiti į „trečiųjų” vėliavų laivus?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai įtakos turėjo Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacija ir Jūrininkų žmonų sąjunga, taip pat svarstė ir net parengė tokios sutarties projektą. Tačiau netrukus ministerijos specialistai suabejojo, ar Europos Komisija ją įvertins kaip legitiminę. Diskutuodama su jau minėtų organizacijų atstovais, vieno departamento vadovė geraširdiškai pareiškė, jog Europos Sąjunga neva neleisianti laivų savininkams ES piliečių atsisakyti trečiųjų šalių jūrininkų naudai.
Leido. Nes demokratijos šalyse su laivų savininkais kalbėti ultimatumų kalba leidžiama tik profsąjungoms, o ne vyriausybėms. Į Klaipėdos uostą neseniai buvo atplaukęs laivas su Didžiosios Britanijos vėliava – visi 27 įgulos nariai ir kapitonas buvo indai.
O 10 metų Anglijos laivybos kompanijoje išdirbęs kapitonas iš Lietuvos dabar darbo ieškosi laivuose su patogiomis vėliavomis. Anglai jam mokėjo 5,5 tūkst. eurų, tačiau kategoriškai atsisakė 31 proc. šios sumos mokėti mūsų „Sodrai”. Kiekvieną mėnesį kapitonas pats moka „Sodrai” įmokas už papildomą pensijų draudimą, bet ši jam neduoda E101 formos pažymos, kurios reikalauja Europos Sąjungos šalių darbdaviai. Tai ne visas socialinis draudimas, visas – trečdalis atlyginimo.
Prašo mažinti mokesčius
Lietuva žengė ilgesniu, bet efektyvesniu keliu. Norint išsilaikyti ES šalių laivynuose, tokias sutartis, kaip Lenkijos ir Latvijos su Norvegija, reikia sudaryti su kiekviena Europos Sąjungos šalimi ir nepamiršti jos pratęsti. Kur kas paprasčiau keisti savo šalies jūrininkų socialinio draudimo sistemą.
Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacija parengė įstatymo projektą, pagal kurį užsieniečio laivo savininko draudimo įmoka „Sodrai” už Lietuvos jūrininką sudarytų 31 proc. ne viso atlyginimo, bet dvejų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų sumos. Ši valstybės kasmet nustatoma suma liepos 1 dieną buvo 2 168 litai. Tai yra šiemet užsienio laivo savininko mėnesinė įmoka už Lietuvos jūrininką būtų 672 litai.
„Partneriams iš užsienio šis skaičius priimtinas. Jeigu bent pusę iš 10 tūkstančių jūrininkų būtų pavykę įdarbinti ES laivuose, kiekvieną mėnesį „Sodra” už juos būtų gavusi daugiau nei 3 milijonus litų, žmonės būtų buvę socialiai apdrausti. O dabar nieko negauna nei „Sodra”, nei jie”, – projekto naudai argumentavo vienas jo autorių, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys.
Jo duomenimis, dauguma Lietuvos jūrininkų dabar dirba trečiųjų šalių laivuose su patogiomis vėliavomis, neturi jokių socialinių garantijų. Ir tik keli šimtai – prestižiniame ES šalių laivyne, neskaičiuojant beveik 2000 jūrininkų iš Lietuvos laivų.
Įdarbinimo kompanijai „Novikontas” su keliomis Olandijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos laivybos kompanijomis pavyko susitarti dėl maždaug 200 Lietuvos jūrininkų įdarbinimo ir 31 proc. jų atlyginimų sumos mokėjimo „Sodrai”.
„Mokėti tokias dideles socialines įmokas už mūsų jūrininkus sutinka tik tos užsienio kompanijos, kurioms jų tikrai reikia. Kai kuriose ES šalyse užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomi tam tikri apribojimai. Žinau, kad ne visur priima net latvių jūrininkus su „žaliaisiais” Latvijos nepiliečio pasais.
Kol kas jos sutinka laikyti 30 procentų pabrangusią darbo jėgą iš Baltijos šalių, nes stinga savų jūros specialistų. Juolab kad mes papasakojome, jog kreipėmės į Lietuvos valdžią, prašydami sumažinti socialinių įmokų už mūsų jūrininkus dydį. Tada būtų panaikinta vienintelė kliūtis Lietuvos jūrininkams dirbti civilizuotose ES šalių laivybos kompanijose”, – neslėpė „Novikonto” direktorius ir asociacijos viceprezidentas Dmitrijus Vitinovičius.
Asociacijos ir Lietuvos jūrininkų sąjungos parengtą projektą aprobavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu jam pritars Vyriausybė, įstatymo projektas bus perduotas Seimui.
Laivyno likimas – Seimo rankose
Šį mėnesį Seimas dar turės svarstyti jūrininkų socialinio draudimo įstatymo projektą, kurį parengė Lietuvos laivų savininkų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga. Vyriausybė jam jau pritarė.
Kaip ir laivų savininkams užsieniečiams, mūsų laivybos kompanijoms socialinių įmokų dydis Lietuvoje yra nepakeliama našta. Kartu su atlyginimais tai sudaro beveik pusę laivyno išlaikymui skirtų išlaidų – daugiau niekur Europoje taip nėra. Tik Lietuvos laivų savininkai, skirtingai nei dauguma Vakarų Europos konkurentų, mūsų jūrininkų negali pakeisti trečiųjų šalių specialistais.
Valstybė pasirūpino jūrinio darbo vidaus rinkos (joje ir taip stinga darbo vietų) apsauga ir apribojo trečiųjų šalių jūrininkų priėmimą į laivyną. Du trečdalius Lietuvos įgulų turi sudaryti ES jūrininkai, kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti Lietuvos pilietybę.
Lietuvos laivų savininkams konkuruoti nepaprastai sunku, nes jie neturi galimybės atnaujinti laivyną, jau nekalbant apie jo didinimą ir naujas darbo vietas. O daugumoje Europos Sąjungos šalių jų varžovai naudojasi didžiulėmis lengvatomis. Vietoje pelno mokesčio moka lengvesnį tonažo mokestį, valstybė jiems kompensuoja socialines įmokas už jūrininkus.
ES šalyse naudojama nacionalinės laivybos skatinimo politika duoda vaisių: vis daugiau laivų nuleidžia pigias vėliavas ir grįžta į nacionalinius registrus. Anot Lietuvos saugios laivybos administracijos informacijos, o Lietuvos jūros laivų registre laivų skaičius nuolat mažėja.
Danijos kompanija DFDS – pagrindinė bendrovės „LISCO Baltic Service” akcininkė jau mąsto apie kitos vėliavos iškėlimą Lietuvos keltuose. Dar rugsėjį taip tvirtino bendrovės generalinis direktorius Artūras Gedgaudas. Jeigu Seimas neskubės įvesti tonažo mokesčio ir atmes jūrininkų socialinių įmokų mažinimo įstatymo projektą. Ir Lietuvos laivų savininkų nuo žingsnio negali sulaikyti niekas, išskyrus patriotinius jausmus. Tada Lietuvos jūrininkai bus galutinai išstumti iš ES jūrinio darbo rinkos, o Lietuva nebegalės vadintis jūrine valstybe.
Jelena Listopad