Šiuo metu rengiamas ir jau pradėtas derinti dokumentas, kuriame bus numatyti privažiavimo į giliavandenį uostą ties Melnrage keliai ir geležinkelis. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kuris koreguojamas, tai iki šiol nebuvo numatyta.
Klaipėdos giliavandenio jūrų uosto koncepcijos įgyvendinimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą rengia Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorija, kurios vadovas, taip pat projekto vadovas yra profesorius Brunonas Gailiušis.
Daugiau nei prieš metus Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) nustatė, kad apie 2015-2017 metus Klaipėdos uosto krovinių apyvarta viršys dabartinius uosto pajėgumus. Išnagrinėję keturis dabartinio Klaipėdos uosto vystymo variantus japonai konstatavo, kad tikslingiausia būtų jūroje ties Melnrage už 350 metrų nuo dabartinio kranto įrengti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Šiame 105 hektarų plote būtų įrengta naftos produktų krovos krantinė, taip pat du trąšų, po vieną grūdų, generalinių krovinių ir konteinerių terminalą. Prie trijų krantinių gylis būtų 17 metrų, o dar prie trijų – 15 metrų. Dirbtinei salai supilti reikėtų maždaug 7 mln. kubinių metrų grunto. Šalia dirbtinės salos jūroje turėtų būti įrengta ir bangolaužiais nuo jūros atitverta 108 hektarų 1800 metrų ilgio ir 600 metrų uosto akvatorija.
Dirbtinė sala jūroje būtų formuojama ne Klaipėdos miesto savivaldybei, o valstybei priklausančioje teritorinėje jūroje. Tačiau tiek kelias, tiek geležinkelis eitų per savivaldybės teritoriją, todėl šie objektai turėtų būti pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane. Japonai savo studijoje siūlė geležinkelį į giliavandenį uostą tiesti nuo Pauosčio stoties per mišką pagal „Klaipėdos naftos” talpyklas kertant Burių gatvę ties sankryža su Molo gatve ir Girulių plentu. Šiuo metu Lietuvos geležinkelių bendrovės užsakymu atliekama Pauosčio geležinkelio stoties plėtros poveikio aplinkai analizė.
Pagal japonų studiją automobilių kelias į giliavandenį uostą turėjo eiti P.Lideikio gatve ir Girulių plentu iki Burių ir Molo gatvių sankryžos. Tačiau dabar siūlomas Melnragei dar palankesnis variantas.
Automobilių kelias į giliavandenį uostą eitų nauja trasa nuo P.Lideikio gatvės geležinkelio viaduko per mišką šalia planuojamo geležinkelio. Jei sunkiasvoriai automobiliai į giliavandenį uostą važiuotų šia trasa, Melnragės gyvenvietei jų poveikis gerokai sumažėtų.
Pagal išankstinius vertinimus į giliavandenį uostą ateityje turėtų būti nutiestas naujas 1,4 kilometro ilgio 20 metrų pločio kelias ir dar rekonstruota apie pusę kilometro senojo kelio.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teritorijų panaudojimo ir planavimo grupės vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad giliavandenis uostas yra valstybinės reikšmės objektas, todėl reikia pašalinti urbanistines kliūtis jam vystyti.
„Šiandien didžiulė dirbtinė sala šalia Melnragės gal kai kam ir atrodo nerealus dalykas, tačiau turime galvoti, kad jei ne mes, tai gal mūsų vaikai statys giliavandenį uostą”, – svarstė R.Valatka.
Vidmantas Matutis